PlayManija.lt: Mano įspūdžiai apie Wii ir kodėl aš juo nusivyliau - PlayManija.lt

Nedarydamas čia jokios intrigos iškart pasakysiu, kad savo Wii šiuo metu ruošiuosi (ir niekaip neprisiruošiu) parduoti. Nors man ir pačiam keista, tačiau ši konsolė atlieka tik kambario puošmenos funkciją, arba liaudiškai pasakius renka dulkes. Na, bet apie viską iš pradžių.

Dar prieš man laimint Wii, kaip tik tuo metu aš pats ypač domėjausi šia konsole. Vis pasižiūrėdavau skelbimus, o vakarais pamąstydavau ar vertėtų ją įsigyti. Galbūt todėl ir ta PEPSI loterija mane taip sudomino ir privertė nusipirkti net keturis PEPSI gėrimo buteliukus. Iš kurių vienas, kaip žinia, buvo laimingas. Na štai vieną dieną aš sau ir sėdžiu nuobodžioj lietuvių pamokoj, suzvimbia kišenėj telefonas, aš jį išsitraukiu tikėdamasis dar vienos LABAS reklaminės žinutės. Atsidarau notification – siuntėjo numeris PEPSI ir parašyta kažkas apie laimėjimą. Staigiai atsidarau visą žinutę ir perskaitau kelis kartus. Džiaugsmo daug, bet kažkaip nepatogu, lietuvių pamoka visgi. Ne ką mažiau džiaugiausi ir atsiimdamas savo prizą – tą didelę baltą dėžę laikydamas savo rankose ir nekantraudamas kol grįšiu namo ir išpakuosiu.

Pirmos žaidimo valandos, žinoma, buvo labai linksmos – įdomus valdymas, smagūs Wii Sports / Wii Sports Resort žaidimukai. Labiausiai patiko mėtyt į kašę bei stalo tenisas. Na ir boksas nieko, bet šiam žaidimui jau būtinai reikia dviejų žaidėjų, nes priešininkas yra tikras botas. Tačiau per pirmas kelias dienas tuos Wii Sports vienam žaisti atsibodo, o antro pulto neturiu. Mano nuomone du pultai turėtų būti standartinėj Wii komplektacijoj – juk žaidimas keliese yra pagrindinis Wii arkliukas. Beabejo, antrą pultą ne bėda ir nusipirkti, tačiau mano sesuo išvažiavo mokytis į sostinę, o tėvams tie visi žaidimai neįdomūs. Planavom su draugais pažaisti kai nusipirksiu dar vieną Wii Remote, tačiau taip atsitiko, kad mano Wii tapo nebenaudojamas greičiau, nei aš spėjau tą pultą įsigyti.

Taigi kaip tikras lietuvis „hakeris“, nusprendžiau savo Wii atsirišti. Ir kaip vėliau paaiškėjo, šis sprendimas buvo tikrai protingas, nes neperėjau nei vieno piratinio žaidimo. Jeigu būčiau juos pirkęs, butų buvę gaila išleistų pinigų. Kokie tai žaidimai buvo? Iškart griebiau legendinius Nintendo „perliukus“ – The Legend of Zelda: Twillight Princess bei Super Mario bros.Wii. Tiek pirmas, tiek antras iš pradžių labai patiko, tačiau nesu aš nei RPG nei plotforminių žaidimų mėgėjas, todėl tiek vienas, tiek kitas atsibodo maždaug per savaitę. Na, galbūt Mario ir neatsibodo, aš per tą savaitę beveik spėjau jį pereiti, liko tik paskutinis lygis, kurio iš pradžių nesugebėjau įveikti, o vėliau jau ir nebenorėjau. Bandžiau ir kitus žaidimus. NFS Hot Pursuit nepatiko, NASCAR irgi prastas, NBA 2K12 valdymas katastrofa, Captain America gal ir nieko, bet pažaidus God of War atrodo labai jau lėkštai, Driver: San Francisco išvis tragedija. Galbūt kiti mane vadins grafikos vergu, tačiau prasta daugelio žaidimų grafika labiausiai mane ir nuvylė. Ypač nustebino tai, kad kai kurie žaidimų kūrėjai (net didelės kompanijos) nesistengia išspausti kažko daugiau iš Wii, kad žaidimas bent gražiai atrodytų. Mano mėgstamiausi žanrai yra lenktynės bei šaudyklės, tačiau Wii šio žanro mėgėjams neturi visiškai ką pasiūlyti. Žinoma, yra visokie apgailėtini NFS bei COD, tačiau man pavydas kyla pamačius Forza 4, Gran Turismo 5 ar Battlefield 3.

Dabar mąstau, kad jei netrūktų man pinigų kitai planuojamai įsigyti konsolei, galbūt ir neparduočiau Wii. Gal kadanors surasiu sau patinkančius Wii žaidimus, o gal šiaip pasilikčiau dėl kolekcijos. Visgi mano pirmoji namų konsolė, anksčiau net „zilitono“ nesu turėjęs. Tačiau ko gero neprotinga man būtų dabar laikyti Wii vien dėl to, kad kelis kart į metus galėtume pažaisti kai susirenka svečiai, giminės, pusbroliai.

Wii tiesiog ne man.