Pradžia | Naujienos | IT naujienos | Pasaulio tinklaraštininkai ir aktyvistai protestuoja prieš CISPA įstatymą

Pasaulio tinklaraštininkai ir aktyvistai protestuoja prieš CISPA įstatymą

STOP CISPA
STOP CISPA

Šimtai pasaulio svetainių pirmadienį nusprendė neveikti – taip, programišių aktyvistų „Anonymous“ raginimu, protestuojama prieš naują JAV skaitmeninės erdvės saugumo įstatymą CISPA (Cyber Intelligence Sharing and Protection Act).

Ši protesto akcija yra gana panaši į pernykštį „Wikipedia“ protestą prieš SOPA (Stop Online Piracy Act) įstatymą, kurio tikslas buvo kova su piratavimu. Tuokart prie protestuojančiųjų prisijungė ir „Google“ paieškų svetainė. Visi protesto dalyviai vieną parą vietoje savo pagrindinio puslapio svetainės lankytojams rodė tik „plakatą“ su aiškinimu, kaip blogai yra SOPA.

Tiesa, šiuokart protesto mastai yra kur kas mažesni, o dalyviai tikrai nėra tokie interneto „sunkiasvoriai“, kaip pernai. Didžioji dalis protestuojančiųjų yra tiesiogiai susiję su programišiais-aktyvistais arba yra aktyvūs tinklaraštininkai.

Pilną protestuotojų sąrašą galima rasti čia.

Tikėtina, kad nemažos dalies protestuojančiųjų šioje svetainėje nėra – pavyzdžiui, prie protestuotojų prisidėję lietuviams žinomi tinklaraštininkai Skirmantas Tumelis, Rokiškis Rabinovičius, Leo Lenox.

Ponas Rabinovičius savo protesto plakate rašo:

„Jungtinėse Valstijose ruošiamasi įvesti pasaulinę interneto cenzūrą. Kongresas, pasistengus kai kuriems veikėjams, kurie rado progą – kai atmatos surengė Bostono sprogdinimus, staigiai ir tyliai prakišo naują įstatymą CISPA. Visa tai – tik tam, kad visų žmonių susirašinėjimas, Interneto naudojimas būtų sekamas ir kontroliuojamas.

Panašiai jie bandė prastumti ir ACTA bei SOPA įstatymus. Juos pavyko užblokuoti. Kartą jau pavyko užblokuoti ir tą pačią CISPĄ, bet dabar ji išlindo vėl.

Interneto kontrolės įstatymai, įvedami JAV, gali pažeisti viso pasaulio Internetą: JAV yra ta šalis, aplink kurią Internetas sukasi. Ten yra valdomi DNS, ten yra ir pagrindiniai pasauliniai Interneto tiekėjai, ten yra ir dauguma kompanijų bei puslapių, kurių paslaugomis naudojamės – tai ir Google, Gmail, ir Facebook, ir Wordpress, ir Blogger, ir Yahoo, ir Flickr, ir begalės kitų.

Nors Lietuva toli nuo JAV, nors ji nedaro tiesioginės įtakos, mes visvien galime palaikyti tuos, kas yra JAV.“

CISPA įstatymo projekte numatyta, kad kompanijos ir valdžia gali dalintis informacija siekiant užkirsti kelią ar apsisaugoti nuo interneto atakų ir kitų su internetu susijusių grėsmių. Tačiau projektas numato valdžiai bei bendrovėms suteikia daug naujų galių – pavyzdžiui, peržiūrėti bet kurio žmogaus asmeninę informaciją norint patikrinti, ar joje nėra ko nors, kas keltų grėsmę.

Projektas surašytas taip abstrakčiai, kad iš esmės galima teigti, jog jis įmonėms suteikia galią naršyti bet kokią asmeninę informaciją be jokių valdžios užklausų ir atsakomybės grėsmės. Tokiu būdu visuose egzistuojančiuose privatumo kibernetinėje erdvėje įstatymuose jis pramuša milžinišką skylę.

Praėjusią savaitę įstatymo projektas sėkmingai įveikė Atstovų rūmų patikrinimą – respublikonų dominuojamoje institucijoje už šį įstatymą balsavo 288 asmenys, prieš – 127. tiesa, prieš projektui tampant įstatymu už CISPA turės nubalsuoti ir JAV Senatas, kuriame dominuoja demokratai.

  • Pridėti į Facebook Pasidalink Facebook
  • Pridėti į Twitter Pasidalink Twitter
  • email Siųsk draugui el. paštu
  • print Versija spausdinimui
  • Plain text Grynasis tekstas
Perskaitei? - Įvertink!
0