Pradžia | Naujienos | Įvairios naujienos | ACTA, arba Europos Sąjungos įvarčiai į savo vartus

ACTA, arba Europos Sąjungos įvarčiai į savo vartus

STOP-ACTA.lt
STOP-ACTA.lt

Prieš keletą dienų plačiai nuskambėjo su visomis fanfaromis: Japonijoje 22 ES šalių ir dar kelios šalys ne ES narės - JAV, Kanada, Naujoji Zelandija bei Australija, pasirašė antipiratinę sutartį (ANP). Likusios šalys neketina to daryti, antai kaip Šiaurės korėja, Iranas, Sirija, kai kurios Lotynų Amerikos šalys.

Toje sutartyje yra numatytos sankcijos už intelektualinių produktų kopijavimą bei platinimą. Taigi, visos kompiuterinės programos, mokomieji filmai, žaidimai, kai kurios e-knygos (ko gero, ir „Google books“), žemėlapiai ir kita vizualinė bei garso informacija daugeliui vartotojų bus nebepasiekiama, arba jeigu bus pasiekiama, tai tik už didelius pinigus.

Taip pat pagal šią sutartį už įstatymo ribų liks (arba bent jau iš dalies liks) įvairūs torrent‘ai bei failų keitimosi programos, tokios kaip Emule, Kazza ir kt. Taigi, tarp likusio pasaulio ir ES bei dar kelių valstybių, kurios pasirašė tą sutartį, susidaro informacinė asimetrija. Paprastais žodžiais sakant - rusui, kinui ar kokiam ekvadoriečiui bus prieinama daugiau informacijos nei ES ar JAV gyventojui, nes tose šalyse jie galės laisvai (arba davus kyšį pareigūnui) naudotis įvairias torrent‘ais, emulėmis ir t.t. Taigi čia ir yra šuo pakastas.

Tarkime, lietuvis studentas nebegalės gauti kompiuterinės modeliavimo programos ar kokio kito inžinerinio simuliatoriaus, tokio kaip Autocard, Photoshop ir t.t. O tuo tarpu rusas ar kinas lengviausia naudosis šiomis programomis. Taigi jiedu įgyja didesnį pranašumą prieš Lietuvos studentą ir tai iš dalies lems kino ar kokio kito iš trečiųjų pasaulio šalių studento geresnį išsilavinimą, nes jiems bus prieinamesnės praktiškai visos kompiuterinės programos.

Šiuo atveju aš labai gerai pamenu kai beveik prieš dešimtmetį studijuodami naudojomės Autokad‘ais, Matcad‘ais ir kitomis simuliacinėmis programomis, aukštesnius balus gaudavo tie studentai, kurie turėdavo tas simuliacines programas. Mano studijų metais tarp mūsų buvo paplitęs posakis: „Kam kalti sausą teoriją, jeigu gali pasižaisti su Matcad‘u ar kokia kita programa ir viską lengvai perprasti“. Bet dabar regis tie pasižaidimai būsimiesiems studentams, ko gero, bus nebelabai prienami ir teks laužyti galvą kalant „sausą teoriją“. Tiesa, tomis programomis bus galima naudotis mokymo įstaigose, bet ten juk neapsigyvensi ir ne bet kurios paros metu prieisi prie kompiuterio. Taigi ES šalys, pasirašydamos šią sutartį, tarsi įspyrė kamuolį į savo vartus.

Be to Pabaltijo, Lenkijos, Slovakijos ir kitos valstybės, kurios ribojasi su trečiosiomis šalimis, gali tapti tarsi skylės į laisvą interneto pasaulį (kadaise panašiai skverbėsi Suomijos televizijos bangos per geležinę uždangą, nešdamos laisvės vėjus). Tarkime, Lietuvos atvejis: pasistatau Vilniuje ant daugiaaukščio namo stogo 2000 SPL6 UMTS 3G interneto anteną ir ją atsuku link Voložino ar Molodečno miestelio, o po to nuvažiuoju į Baltarusiją, kad ir į tą patį Voložiną (beje, kiek teko girdėti, šiame miestelyje veikia internetas šiuo režimu), susimoku už internetą trims mėnesiams į priekį ir „downlaudinu“ kiek tik lenda, o kartais už alaus bokalą geram kaimynui „atidowlaudinu“ ko jam reikia.

Taigi čia dar vienas ES įvartis į savo vartus, nes pinigai už laisvą internetą atiteks Baltarusijos ar kitai pasienio valstybei. Tad ne tik šnapsas ir benzinas į Lietuvėlę tekės, bet ir internetas pasienio regione liesis laisvai. O kur dar interneto prieigos per Rusijos, Kinijos ar kitų trečiųjų šalių palydovus? Ir vėl šersime ne savo ekonomiką, o Kinijos ar kokios Indijos ekonomiką, jiems mokėdami už palydovinį ryšį. Be to, šios šalys išlošia dar papildomai savo telekomunikaciniais kanalais galėdamos įbrukti ir savo politinę propagandą.

Taigi, mano nuomone, toks interneto suvaržymas panašus į didelį nonsensą, kuris atsilieps skaudžiai vartotojui. Ir apskritai tokios mokomosios programos bei klasikinė muzika, kaip antai Bethovenas, Mocartas turi būti nemokamai prieinamos vartotojams.

Šaltinis: Delfi.lt

  • Pridėti į Facebook Pasidalink Facebook
  • Pridėti į Twitter Pasidalink Twitter
  • email Siųsk draugui el. paštu
  • print Versija spausdinimui
  • Plain text Grynasis tekstas
Perskaitei? - Įvertink!
0