Hmz, iškilo rimta dilema, kaip pradėti apibūdinti šitą žaidimą. Netampysiu katino už ūsų ( KANE už barzdos), eisiu tiesiai prie reikalo. Ir šį kartą labai trumpai.

Žaidimą žaisti teko gan senai, bet ir šiandien vartydamas žaistų žaidimų istorija Xbox‘o meniu prisimenu ką jis man davė neužmirštamo. Keista, bet daugėliui jis buvo tik Š...O gabalas, pirmoji dalis neišimtis. Tačiau nežinau kodėl, bet jis man tikrai patiko. Netgi labai.

Geriausias būdas apibūdinti Kane & Lynch 2: Dog Days būtų tiesiog nurodyti taip: Kane yra tarsi "Bam!" Ir Lynch " yra visai kaip" Pow! "O man visa tai kaip" WTF! " Šis produktas iš esmės bando būti daugiau nei žaidimas. Du gyvenimo nelepinami diedai žaidžia purvinus žaidimus. Tai lyg du „policininkai“, bet iš nusikalstamosios pusės. Jie vykdo savo teisingumą, pagal savo supratimo lygį.

Žaidimą pradėjau savo atvykimu į Šanchajų (panašiai, kaip ir Army of two 40...) Lynch kailyje. Veiksmo ilgai laukti neteko. Trumpas intarpas ir festivalis prasidėjo. Tęsėsi iki pat žaidimo galo. O galas labai jau arti (žaidimas labai trumpas). Dauguma žaidimo laiko man leista žaisti už Lynch, vėliau truputėlį už psicha Kane, na o pabaigoje vėl kontroliuoju Lynch‘a. Realiai Šanchajuje praleidau 3, na gal 4 dienas. Vaizdas liko toks pats kaip ir pirmosiomis žaidimo minutėmis, tik keitėsi aplinkos. Nuo gatvės susišaudymų, iki bėgiojimų stogais. Nuo statybos aikštelės iki sandelių, nuo prekyviečių iki lėktuvo pakilimo tako. Tik bežaidžiant kiekviename lygyje vis didėjo beprotybės lygis. O pailsėti laiko visai nėra, juk bėgti teko nuo gaujos nariu, nuo policijos ir nuo nacionalinės gvardijos. Veiksmo netrūko, viskas super. Ir kai jau atrodė, kad kulminacija ne už kalnų, atsirado THE END..

Pats veikėjų valdymas man problemų nesukėlė. Patiko HUD efektai. Priedanga, kuri yra esminė pagalba dėl išlikimo ne visada suveikdavo puikiai. Kas labiausiai nuvylė, tai kažkoks iškreiptas taikymasis, begalinis šaudymas ir nepataikymas. Priešai skersai siena kartais praeina, bet tas netrukdo mėgautis sadistišku gameplay‘jumi.

Nors žaidžiame kaip ir dviese vienoje komandoje, tačiau jokio komandinio žaidimo nepastebėjau. Aš sau, Kane sau. Jis visiškai nepadėjo man kovoti. Ką sugebėjau, tą padariau savo rankomis.

Taigi, jeigu tau visiškai nusispjauti į absurdišką priešų AI, bereikalingas kraujo balas, kažkokia nesuprantamą istoriją šis žaidimas tau patiks. Veiksmo čia apstu, galima su draugu offline dalintis beprotybe. Galima tiesiog gerai praleisti laiką.