Visada labai rimtai žiūrėjau į „EPIC“, o čia dar ir „PEOPLE CAN FLY“ (Painkiller komanda).

Ak, BULLETSTORM, tai žaidimas kuris tiesiog auga mano akyse. Supraskite mane teisingai. Šiuo produktu galima mėgautis ir mėgautis. Kas žaidė, tas patvirtins, kad žaidimo grafinis apipavidalinimas tiesiog puikus. „EPIC“ ir chebra iš „PEOPLE CAN FLY“ pasistengė iš peties. Panorama tikrai pritrenkianti. Veiksmo kimšte prikimšta kiekviena akimirka. Žodžiu produktas nusisekęs. O kadangi aš tiesiog dievinu greitus žaidimus, šita būtinai turėjau išmėginti savo kailiu.

Bežiūrėdamas treilerius, su pavydu (baltu) galvojau apie žmones, kurie šitą žaidimą galės išbandyti onlin‘e. Tačiau visa tai kas buvo parodyta filmukuose, neatskleidė apie ką iš tikrųjų bus žaidimas ir ko iš jo galima tikėtis. Visą tai pamačiau tik pradėjęs žaisti. Priešų žudymas ir istorija savo vietoje. Nei per daug, nei per mažai. Galva neperkraunama bereikalingais dialogais, o viskas kas dedasi aplink mane ir yra tiesioginis įvadas į žaidimo istorija.

Veiksmas vyksta Stygia planetoje, mieste Elysium. Kadaise buvęs rojus, tapo pragaru ir jaukiais namais kanibalams, mutantų gaujoms, augalams valgantiems žmones, Godzilos dydžio dinozaurui. Priešų pasirinkimas nėra didelis, bet jie taip sumaišyti, kad to net nepastebi.

Pagrindinis Bulletstorm veikėjas, ekstravagantiškas Grayson‘as Hunt‘as ir jo bičiuliai puikiai dera bendrame vaizde. Hunt‘as girtaujantis ir nesubrendęs kosmoso piratas, tačiau žinantis ką daro. O daro daug. įspūdingai žudo bičiukus ir šeip visokius padugnes kurie stoja jam skersai kelią.

Pagrindinė varomoji jėga - Hunt‘o beribis kraujo troškimas jo buvusiam tiesioginiam vadui, generolui Serano, ir žūtbūtinis troškimas palikti kraujuojančia Stygia planeta. (čia ir yra visa pagrindinė Bulletstorm istorija). Jam talkina robotas-žmogus Ishi‘s ir pasiutusi mergiotė Trishka. Tryse jie laidoja visus kuriuos sutinka savo kelyje. Apie cenzūrą galime pamiršti. Apstu keiksmažodžių. Nuo to žaidimas tikrai neatrodo prastesnis. Malonu matyti ir girdėti, kad beviltiškoje padėtyje, jie moka šitaip vienas kitą pašiepti. Ar pasijuokti iš sutikto priešo.

Žaidimas pats savęs rimtu nelaiko, greičiau panašu į vyrus, kurie po gero baliuko patraukė į medžiokle.

O medžioklės plotai dideli ir spalvingi. Šaudau pasilinksminimo parkuose, paplūdimiuose prie milžiniško krioklio, požeminiuose kalėjimuose, pačiame metropolio centre. Žudau viską kas juda. O kas jau nejuda, dar dėl visa ko paleidžiu kontrolinę kulką į kaktą.

Žudymui skirta 7 rūšys ginklų: Peacemaker Carbin-dažniausiai mano naudotas ginklas žaidime. Gan silpna šaudymo jėga, tačiau tikslus. Screamer - vienintelis pistoletas, tiksliau galingas revolveris. Flail Gun-šaudantis grandinėmis surakintomis granatomis. Boneduster-shootgun‘as. Headhunter-snaiperis. Bouncer-sviedinių šaudyklė ir paskutinis Penetrator-grąžtas. Na, o kad neatsibostų visos linksmybės, jums duoda ir super duper energetinį botagą. Jo dėka, prisitraukiam priešus arčiau savęs arba sviedžiame į viršų. Daiktas nepamainomas ir be jo Bulletstorm nebūtų toks koks yra.

Už kiekvieną nužudymą, mane apdovanoją taškais (skillkils points). Už juos perkuosi šovinius, tobulinu ginklus ir pan.

Visa žaidimo esmė ir sukasi aplink žudymą pasitelkus kuo įvairesnius būdus. Jų yra apie 130. Spardymai, mėtymai, plėšymai, visa tai ir daro žaidimą unikaliu prieš kitus. Koks didis pasitenkinimas mane aplankė, kai aš juos visus atrakinau ir gavau 50GS (Golden Idol).

Šoviniai nėra problema, juos renkame iš kritusių ( iš aukštai) priešų arba iš didelių švytinčių kapsuliu. Jų nepamatyti neįmanoma, nes esant tokiai netoliese, užsidega ekrane indikatorius perspėjantis apie jos buvimo vietą. Vienu metu nešamės tris ginklus ir „TA“ bizūną. Ginklus pasikeisti galima tik tam „kioske“ (kapsulėje). Todėl monotonijos užsibūnant su viena ir ta pačia patranka nebus. Tas džiugina.

Žaidimas nėra labai ilgas (apytiksliai 12 val. priklausomai nuo Jūsų patirties) Pereiti lengviausiu lygiu užtrukau trejetą dienų. Žūti nėra kada, na o ir sunkiausias lygis tikrai nėra toks jau sunkus. Iš dešimties balų duočiau 5 arba net 4. Antra karta žaisdamas, tiesiog koncentravausi į patį perėjimą, o ne į pašalinių achievement‘u rinkimą. Juos visus susirinkau pirmu bėgimu.

Žaidimo finalas, panašiai toks kokio ir tikėjausi. Nieko naujo neatradau. Kogero taip ir turi būti. Kažkokie pamąstymai pratesimui.

Pilnai užbaigiau vieno žaidėjo kampanija. Smagiai prastūmiau laiką. Rekomenduoju.

Eilė atėjo išbandyti „ECHO“ rėžimą. Žadą būti įdomu. Pabandom.

Tik atsidarius meniu suprantu, kad reikės kartoti trumpas atkarpas iš pagrindinio žaidimo. Ir pagrindinis principas link pasisekimo, tai kuo įspūdingesnis mano kaip žaidėjo smurtas renkant taškus. Jeigu gerai sekėsi pagrindiniame žaidime, tai čia taip pat neturėtų kilti sunkumų. Na va, keli restart‘ai ir visos žvaigždutės mirga teliko ekrane. Nieko naujo, nieko įdomaus.

Dar vienas užbaigtas žaidimas. Galbūt, sulauksime ir antrosios dalies, nes dirva jai manau yra paruošta.

Rekomenduoju tiems, kas mėgsta greitą žaidimą, pro pirštus žiūri į istorija ir turi tris laisvas dienas.