Pagaliau prisiruošiau parašyti savo nuomonę apie vieną iš tų žaidimų kurio kompaktas xbox‘e sukasi tik tada, kai šalia sėdi kolega ir gurkšnodami alų nusprendžiam sukalti ką nors dviems. Tai visiškai nereiškia, kad aš neturiu daugiau jokių gerų geimų dviems, tačiau nevalyvai mane traukia įsijungti būtent LOST PLANET 2.

Draugas eilinį kartą šaiposi, kad vėl 30% ekrano bus juoda, o visa kita pilnai neišnaudota iki galo. Na, bet nurijęs karčią, bet kartu ir linksmą pastebėjimą pradedu savo žaidimą.

Bandau apibendrinti LOST PLANET 2 istoriją. EDF III planeta išgyveną eilę kardinalių pokyčių. Kaip jau žinome iš pirmosios dalies, planeta buvo padengta storu sluoksniu sniego. Pabaigoje mes apsivalėme savo „kiemą“ ir palikom dviems metams laukti kas bus toliau. Prabėgus laikui matome, kad planeta neatpažįstamai žaliuoja. Tiesiog sunku patikėti tokia masiška transformacija. Kaip ir ankstesnėje dalyje, matome, kad frakcijos toliau nenumaldomai kariauja viena prieš kitą ir skirtingai negu originale, AKRID‘ai nebus mūsų pagrindinė problema. Tiesa pasakius labai gaila, nes žaidimas buvo „vabališkas“, o dabar tapo eiline šaudykle.

Galime pamiršti LOST PLANET pirmąją dalį, nes ši visai kitokia. Tokio kaip pagrindinis veikėjas nėra. Nesigilinsime į jo istoriją ir panašiai. Užuot tą darę, turėsime galimybę sužaisti už visas 4 frakcijas. Žaisdami sukilsime prieš galingą mutaciją ir sunaikinsime vabalus. Sergantiems arachnofobija bus sunkiau. Tačiau įmanoma.

LOST PLANET 2 žaidimo mechanika yra pasiskolinta iš kito CAPCOM gerai žinomo produkto (Monsters hunter). Esi tu ir trys tavo komandos nariai. Nariai valdomi kompiuterio. Kompiuteris nieko neišmano apie grėsmingas EDF III sąlygas. Jam visiškai nusispjauti į mus. Na pliusas jiems, kad jų pagalba greičiau aktyvuoju postus. Tačiau prasidėjus rimtai kovai su bosu, jie tiesiog virsta idiotais. Geriau išvis jų nebūtų. Pačios misijos yra suskirstytos į atskiras zonas, iki kurių dasibrovus skaičiuojamas laikas ir paskirstomi taškai. Capcom nebeįsivaizduoju, be jų vizitinės kortelės žaidimuose tapusio raidinio lygių žymėjimo. Gerai užbaigei misija-A. Labai gerai užbaigei-S. Na ir taip toliau. Aš iš savo pusės jiems kol kas skiriu D. Į pabaigą, balas gal pakils.

Žaidimas susiduria su rimta problema, tai yra valdymu. Viskas lyg uždelsta ir labai lėta. Sprintas vėluoja ir sunku kontroliuoti žaidėją, šokimas tragiškas, nes nusileidus ant žemės tavo charas dar ant kelių prieš kažką pritūpia. Dodge sistema išvis nereikaliga.

Atsimenu kai vieną bosą kaliau. Įlipi į VSs truputį pašaudai, tada spaudinėji B, kad išliptum, tada beperstojo spaudinėji X, kad sutaisytum ta nagla savo robotą, tada vėl lipi atgal į jį, ir taip kokia 20 kartų. O tave vis lęsa kažkoks peraugęs vabzdys. Jeigu neklystu, tai čia apie trečią bosą kalbu. Košmaras kažkoks.

Apskritai priešų AI yra labai žemo lygio. Jeigu nešaudydamas atsistosi šalia priešo kareivio, jis lyg tyčia apsimes, kad tavęs nemato. Juokinga.

Visus šiuos ne itin gerus aspektus atperka kovos su bosais (vizualine reikšme). Kovos išties įspudingos ir kvapą gniaužiančios. G klasės Akrid‘ai. Vat čia tai dalykas. Patys linksmiausi momentai žaidime. Jų norėjosi dar ir dar ir dar. Gaila, bet manęs niekas neklauso. Na nebent tas draugas kur šalia sėdi ir padeda žaisti NORMAL lygiu.

Viskas darosi labai rimta, kai apie žaidimą pradedame kalbėti iš grafinės pusės. Visos detalės nušlifuotos kiek tik įmanoma detaliau. Vaizdai unikalūs. Pats žaidimo progresas nuo pirmosios dalies pastebimai didelis. Tačiau tas dydis neatperka nuoskaudos, kad kūrėjai seną žaidimą apvilko tiesiog naujais marškiniais ir padavė mums kaip vartotojams mėgindami įtikinti, kad tai kažkas naujo ir nepakartojamo.

Šita žaidimą patarčiau žaisti dviems, ant labai didelio teliko, arba esant galimybėms su multimedijos pagalba. Asmeniškai pats kartais pasijungiu, tai tie neišnaudoti 30% ekrano tampa nepastebimi.

Gaila, kad CAPCOM i6leidusi eilę TITLES UPDATES nesugebėjo susitvarkyti su system link rėžimu. Apmaudu.

Žaidimas toks sakyčiau akims daugiau paganyti, negu iš jo išspausti daugiau negu neigiamas emocijas. Vidutiniokas tarp savo konkurentų. Bet žaisti dviems gan smagu.