Na štai, praėjus mėnesiui po oficialaus „Xbox 360“ starto Lietuvoje, nusprendžiau kaip ir pateikti išsamią analizę, ką manau apie naujos kartos „Microsoft“ žaisliuką.

Nors ir labai norėčiau šią rašliavą pavadinti testu, to nedarysiu, nes čia jūs neišvysite jokių techninių detalių ar specifikacijų analizės (nors sausos info šiek tiek bus) nei palyginimų su konkurentais vien dėl to, kad „Wii“ tai kita lyga, o PS3 kol kas dar neturime. Jei ir bus šiek tiek neakivaizdžių palyginimų, tai jie bus daugiau emocionalūs ir paremti PS2 konsole kurią laikiau ir vis dar tebelaikau tobulos konsolės standartu (daugiau nei 100 mln. vienetų parduota per 6 metus šį tą reiškia). Mažam mūsų testui naudojau šiuos įrenginius:

• „Xbox 360 Premium Pack“;
• Samsung LE40R71B LCD „teliką“ (jis gali dirbti 1080i išplėtimu, vadinas kol kas išnaudoja visas X360 galimybes);
• „Xbox 360 Play and Charge Kit“;
• „Dead or Alive 4“;
• „Viva Pinata“;
• „Gears Of War“;
• „FIFA 2007“;
• „NBA Live 2007“;
• „The Godfather“;
• „Need for Speed: Carbon“;
• „Project Gotham Racing 3“.

Ką veikiau testo metu:

• Žaidžiau.
• Valgiau riešutus (be apvalkalo kad nesiriebaluotų rankos).
• Žiūrėjau kiną.
• Valgiau traškučius (žiūrint kiną, neliečiu pultelio, tad galėjau sau leisti).

Išimkime „Xbox 360“ iš dėžutės

Konsolė išimama iš dėžutės, ir mano galva, būtent šios kelios akimirkos nulemia vieną dalyką. Mylės ją savininkas ar ne. Galite laikyti mane kreivarankiu, bet kol iš dėžutės išėmiau savąjį dėžutę įplėšiau du sykius. Taip pakuotė parinkta gan originali, bet ne itin praktiška. Joje atsidaro ne dangtis kaip įprasta, o šoninės durelės. Išimant konsolę, tai didelės reikšmės neturi, tačiau antrą syk ją supakavus ir, nešant dėžę už tam skirtos rankenėlės, šoninės durelės vis kėsinasi atsiverti ir paberti turinį ant šalto, žieminio grindinio. Visa tai smulkmenos, sakysite jus. Taip, bet į jas privalu kreipti dėmesį. Kita vertus, jei ne šis menkas nesklandumas, norėtusi pagirti X dėžės dizainerius už sprendimus, talpinant turinį. Kiekvienas laidas ar detalė supakuota į specialų maišelį. Visi maišeliai skiriasi, o ant jų esantys užrašai užsimena kokia dalis jame supakuota. Pavyzdžiui valdymo pultelis papuoštas užrašu „valdyk“, vaizdo kabeliai „matyk“ ir t.t. Labai patogu pakuojant turinį, jei daiktą kažkam skolinsite ar transportuosite savom reikmėm. Bet gana apie pakuotes.

„Premium pack“ turinys išties stebina. Konsolė su 20 GB HDD, belaidis valdymo pultelis, komponentinis HD AV kabelis, SCART perėjimas, „Ethernet“ laidas, ausinės, instrukcijos lipdukai ir kitas popierizmas. Iš esmės, dėžėje gauname absoliučiai viską ko reikia (išskyrus antrą pultelį) normaliam žaidimui tiek vienam, tiek „on-line“. Pirkdami „Core“ pakuotę daugelio čia išvardintų dalykų negausite, todėl rekomenduoju tik vieną dalyką: pataupyti ir pakentėti, kol bus pritaupyta „Premium pakuotei“. Už kantrybę tikrai būsite apdovanoti, nes, kaip žinia, šykštus moka du kartus.

Traukdamas iš dėžės pačią konsolę, nusistebėjau dėl jos dydžio ir svorio. Ji išties sunki ir nemaža, nors dizaineriai gan apsukriai išraitė jos formas bei parinko baltą spalvą. Vizualiai jau lentynėlėje stovintis X360 neatrodo toks jau didelis. Vis tik gigantomanijos priepuoliai palietė ne tik patį įrenginį, o ir jo laidus bei maitinimo bloką. Pilki, reikia pastebėti, iš itin kokybiškų medžiagų pagaminti laidai yra vos ne nykščio storio. Na gal kiek perdėjau, tačiau jie tikrai ne plonesni už pirštą. Juos sunkiau paslėpti, tačiau patys savaime jie sukelia patikimumo ispūdį. Apie maitinimo bloką, deja, negaliu to paties pasakyti. Jis man varo baimę. Milžiniškas ir sunkus agregatas, kuris atrodo galėtų aprūpinti elektra gerą devynaukštį namą. Sakykit ką norit, bet kai namuose pavargsti ieškoti vietos, kur paslėpti maitinimo bloką, tai jau problema. Sako, senesnėse „kaistančiose“ versijose jis buvo konsolės viduje. Gaila, kad nebuvo rastas sprendimas jį ten ir palikti.

Jei po to, kai jūs išpakavote visus elektra konsole aprūpinančius agregatus išsigandę namiškiai jos „neužbanino“, galime judėti toliau. Konsolės sujungimas, kaip ir dera, yra itin primityvus ir paprastas. Du dviejų laidų galus sukišate ten kur jie lenda ir valio - viskas veikia! Šią akimirką teks išgyventi antrąjį šoką. „Xbox 360“ darbo sukeliamą triukšmą. Prisipažinsiu, jis mane šiek tiek išgąsdino. „Xbox 360“ kūrėjai dievagojosi, kad ši konsolė taps tyliausia rinkoje, tačiau vėlgi, liūdnai pagarsėjęs kaitimas įnešė patobulinimų, kurie dabar ošia taip, kad žiūrėdamas žinias X360 išjungiu. Žaidžiant visi esame pratę mėgautis garsu (t.y. pagarsinti „teliką“, tiek kiek leidžia kaimynai ;-)), tad specifinis ūžimas tampa beveik negirdimas. Pirmieji bandymai įkišti konsolę į spintelę po televizoriumi ir užverti dureles nepasiteisino. Ūžimo beveik nesigirdėjo, tačiau po valandos oro temperatūra pačioje spintelėje buvo tokia, kad drąsiai galėjau šildytis vakarykštę picą. Nuo tada nutariau geriau jau klausytis ūžimo, nei rizikuoti savo baltojo galiūno sveikata.

Ir vis dėlto visa tai niekai, nors ir nemalonūs, surašyti čia tam, kad nenustebtumėte ar nenusiviltumėte nauju daiktu (jei, žinoma, nuspręsite jį pirkti). Kaip pastebėjote, ligi šiol dar neparašiau nieko apie tiesioginę konsolės paskirtį, tad jei iki šiol minėti dalykai jūsų neišgąsdino, judėkime toliau - bus ženkliai įdomesnis ir malonesnis „pokalbis“.

Pultelis

X360 pultelis, leiskite pastebėti, kur kas labiau vykęs nei tas, su kuriuo startavo „Xbox“. Antra vertus, tai viso labo šiek tiek patobulintas „Xbox Japan Edition“ pultelis. Kaip ten bebūtų, smagu, kad jis bevielis ir pagamintas iš tikrai kokybiškų medžiagų. Rankos žaidžiant nekaista ir neprakaituoja. Riešai jaučiasi normaliai (o būna, kad juos paskausta, naudojant kitų gamintojų pultelius), atstumai tarp mygtukų labai „teisingi“. Labai nustebino ir išties patogios formos ir gerai įtaisyti mentės mygtukai. Antra vertus, analoginės svirtelės pirmoje pradžioje man atrodė kiek „laisvokos“, tačiau ilgainiui apsipratau. Vis dėlto norėtųsi, kad jos būtu kiek aukštesnės, tačiau tai jau skonio ir įpročių reikalas. Pultelio svoris, galima sakyti, idealus, bet vėlgi čia skonio reikalas, pavyzdžiui, man patinka, kai daiktas „sveria“, kiti atvirkščiai - mėgsta lengvesnius įrenginius.

Gamintojai deklaruoja, kad pultelis puikiai veiks 30 pėdų atstumu ir iki 40-ies valandų. Leiskite pastebėti, kad, ko gero, tai yra gryna teisybė. Pėdomis atstumo nematavau, bet dar „Xbox 360“ pristatymo Lietuvoje vakarėlio metu stebėjau Vaido ir Sezzy dvikovą. Jie grūmėsi stovėdami ant scenos, kai tuo tarpu pati konsolė gulėjo saugiai paslėpta už gerų 10 metrų. Konsolę ir pultelį skyrė kelios pertvaros ir 400 žmonių minia. Jokių problemų žaidžiant nebuvo pastebėta. Kas liečia baterijų gyvavimo laiką negalėsiu būti tikslus. Žaidžiu po 2-3 valandas kasdien („vibro“ režimas nuolat įjungtas) ir jau ilgiau nei mėnuo. Baterijų buvusių dėžėje su X360 dar nekeičiau.

Ant paties pultelio taip pat rasite skylę „Headset“ prijungimui. Taigi Microsoft rimtai pasistengė, kad žaidimo metu (nesvarbu ką, kur ir su kuo jūs žaisite) jūsų laisvės nevaržytų laidai.

Testo metu, įdomumo dėlei, išbandžiau ir „Xbox 360 Play and Charge Kit“. Pakuotėje radau laidą ir akumuliatorių. Viskas labai paprasta. Akumuliatorius galima krauti prijungus pultelį prie „Xbox“ tokiu būdu sutaupysite išlaidas baterijoms, be to, pultelį krausite žaidimo metu, vadinasi jokių netikėtumų ir atsiprašymų, ala „Tu mane aplenkei nes sėdo mano pultelio batarkės“.

Išvada. Tik laikas parodys kas iš esmės yra geriau. „Vibro“ režimas ar reakcija į žaidėjo judesius. Iki apie X360 pultelį galiu pasakyti tik tiek. Tobulas sprendimas.

Let the games begin

Tik įjungus X360 manęs paprašė priderinti konsolę prie savęs. Vadinasi - susikurti savo profiliuką susivesti laiką, datą ir t.t. ir panašiai. Standartinė procedūra, atlikta greitai ir pavertusi X360 vardiniu aparatu. Prieš akis atsivėrė „Xbox Live“ meniu, kurį aš greitai „nuskipinau“ ir paleidau pirmą pasirinktą žaidimą DOA 4 - su „Live“ išsiaiškinsime vėliau.

Beje, noriu pastebėti, kad „Xbox“ įjungiamas ir išjungiamas valdymo pulteliu - tai išties šauni savybė. Taip pat derėtų pagirti „On-Off“ laiką - įsijungia (turiu omeny laiką nuo įjungimo iki pačio žaidimo pradžios) ir išsijungia akimirksniu, nors tai, ko gero, mūsų ir nestebina.

Sprogimas, tiesą sakant, neįvyko - DOA 4 niekuo nesužavėjo ir nepakerėjo. Kaip paaiškės vėliau, tai vis dėlto žaidimo kūrėjų bėda ir „Xbox 360“, tam tikra prasme, čia niekuo dėtas. Turimų žaidimų kiekis leido atskleisti senai visiem žinomą paslaptį. Kol rinkoje neįsibėgėjo PS3, ir kol kuriami žaidimai PS2, tas pats „Xbox 360“ dirbs tik puse savo našumo. Kodėl? Nagi todėl, kad tiek NBA, tiek FIFA, tiek NFSU atrodo daugiau ar mažiau taip pat kaip ir ant PS2. Kažkokių iš proto varančių naujovių jose nėra. Tiesa, turint padorų televizorių (padorus tai bent jau 720p rezoliuciją palaikantis televizorius), visi šie žaidimai atrodo gan prašmatniai. Vis tik stebuklų modelių ar fizikos srityje nėra, nėra stebuklų ir aplinkose ar interaktyvių modelių kiekyje. Kvapą daugiau ar mažiau užima vaizdo kokybė, absoliutus pikselių nebuvimas.

Sakykim, žaidžiant „NBA Live“, aiškiai ir ryškiai galima įžiūrėti norimą parketlentę bei ją dengiantį lako ar dažų sluoksnį. Prakaito lašeliai veide ir nuo jo blizgančios krepšininkų plikės atrodo ganėtinai įspūdingai ir tai nėra (taip aiškiai ir įtikinamai) matoma žaidžiant standartiniu televizoriumi. Vėliau laiko skyriau krikštatėviui ir, tiesą sakant, pasišlykštėjau EA darbu. Žaidimas atrodė siaubingai, tad prie jo sugaišau vos 20 minučių ir nutariau atgaivinti akis „Xbox 360“ „exlusive‘ais“. Pirmą pasirinkau PGR 3. Vaizdelis, aišku, daug malonesnis nei visų prieš tai matytų darbų, tačiau vėlgi… Nesužavėjo. Tuo labiau nujaučiau, kad nors ir atrodo kaip saldainiukas PGR vis dar neatskleidžia didžiosios dalies „Xbox 360“ galimybių. Judam toliau - „Viva Pinata“. Tikra atgaiva ir malonumas! Kaip bebūtų keista, bet būtent šis menkutis vaikiškas žaidimukas pirmą sykį parodė ko galima tikėtis iš „Next-Gen“ žaidimų, kai juos ims kepti serijiniu būdu. Niekur lyg šiol neregėta spalvų paletė, mandri piniatos žaisliukus primenantys gyvunėlių modeliai, ryškūs aiškūs kontūrai, protu nesuvokiamas detalumas. Puikus garsas, puikus vaizdas ir, kas svarbiausia, kone tobulas žaidimo turinys. Tai savotiški „Sims‘ai“ tik daug kartų paprastesni ir linksmesni. Po tokio puikaus starto atėjo laikas ir „Grande Finale“ - „Gears of War“ testas. Šis žaidimas tik dar sykį įrodė liūdną tiesą - žaidimų pilnai išnaudojančių X360, kol kas apmaudžiai mažai, tačiau faktas kaip blynas. Šiais metais jų bus be proto daug.

Kokios išvados? Pirmomis dienomis kritikų lietos kalbos, kad X360 tai dar ne sekančios kartos konsolė, turi šiokios tokios prasmės. Tik dėl to kaltas ne pats X360, o žaidimų kūrėjai, neskubantys plėšytis bent jau iki tol, kol PS2 žaidimų parduodama daugiausiai. Savo ruožtu „Microsoft Game Studios“ užsibrėžtą tikslą pasiekė. Vienas po kito rinkoje pradeda vaidentis tikri „Next-Gen“ žaidimai, tam tikrą prasme perkeliantys mus į kitą realybę… Ne, tai pasenęs šūkis. Tokie žaidimai kaip GoW ar „Viva Pinata“ perkelia virtualybę į realybę. Vadinasi yra arčiau mūsų.

Svarbi detalė - „Microsoft“, kurdama „Xbox 360“, žaidimų kūrėjams primygtinai rekomenduoja kurti žaidimus „wide-screen“ televizoriams ir ją adaptuoti 4:3 standartui. Visi žaidimai puikiai veikia ir atrodo plačiajame ekrane.

Aš myliu kiną

Antroji testo stadija - milžiniškos DVD kolekcijos, įsigytos vietiniame „supermarkete“ po 19.99 Lt už vienetą, peržiūrą. Puse kolekcijos, deja, teko nurašyti - konsolė kažkodėl atsisakė skaityti didžiąją dalį filmų, kurie pažymėti 2 ir 5 regionais. Net nežiūrint į tai, kad 2 regiono filmus „Xbox 360“ rodyti turėtų. Aišku su originaliais filmų diskais, kurie importuojami iš Vakarų Europos šalių ir kainuoja ženkliai daugiau (tokį turiu tik „Mulen ružą“ ir „Žvaigždžių Karus“) problemų nekilo absoliučiai jokių. „Xbox“ pultelis, bei DVD meniu labai patogus. Žiūrint filmą galima paprastai atlikti visas būtinas funkcijas, prasukti vaizdelį ar visą sceną, pasirinkti titrus, garsą, kamerą ir t.t. ir panašiai. Reikia pastebėti, kad DVD valdymo meniu pas X360 ženkliai patogesnis nei tas kurį matėme PS2.

Kokios išvados? Nežiūrint į tai, kad X360 labai patogus filmų peržiūrai, daugumos originalių Lietuvoje įsigytų diskų peržiūrėti negalėsite. Be to konsolės darbo garsas žiūrint kiną tikrai gali erzinti, ypač jei filmas ramesnis ir žiūrimas tyliau. Verdiktas daugiau ar mažiau - aiškus. Kol kas kino peržiūrai X360 gali būti naudojamas iš bėdos. Tikėkimės, kad artimiausiu metu turėsime legalaus „softo“, padėsiančio išspręsti regionų problemas. Aišku tai ką siūlo X360 - ženkliai geriau negu nieko, tačiau, jei namuose jau yra įranga DVD peržiūrai, neskubėkite jos atsisakyti.

Let the music play

Šioje vietoje X360 pateikia gan malonių staigmenų. Konsolę galime naudoti ne tik kaip paprastą grotuvą, bet ir kaip savotišką media centrą. Tiek idėję audio CD, tiek prijungę savo MP3 grotuvą per USB, mes galime susimesti muziką į kietąjį diską ir pareguliavę grojaraštį pagal savo poreikius, surengti mini diskoteką. Smagi funkcija, manyčiau, ganėtinai pravarti vakarėliuose. Bet kuriuo atveju, groti muziką per televizorių irgi galima tik iš bėdos, tad apsirūpinkite ir gera garso įranga. Kita vertus, jei kambaryje, kur stovi „Xbox 360“, nėra kito muzikos šaltinio, konsolė tampa išties puikia alternatyva.

Išvada: gal ne pati reikalingiausia funkcija, tačiau ji tikrai nemaišo ir valgyt neprašo. Patogu, galimybė greitai „nukrauti“ muziką iš bet kokio, kad ir draugo atsinešto MP3 grotuvo gali būti išties naudinga. Jei „Xbox 360“ bus jungiamas su namu kino sistema, galite ramiai parduoti savo „magiuką“ ir įsigyti X360 žaidimą.

Ką dar galėčiau prijungti?

Daugiau ar mažiau viską, kas gali buti jungiama per USB lizdą. Na, o kalbant rimtai ir praktiškai, tai daugiausiai džiaugsmo suteiks galimybė prijungti skaitmenines kameras ir demonstruoti jose esantį turinį didžiajame ekrane. Labai patogu, grįžus po kelionės ir dalinantis jos įspūdžiais.

Taip pat nesunkiai „Xbox“ gali būti sujungtas ir su Lietuvoje gan sparčiai populiarėjančiais (bet vis dar retais svečiais namuose) „Media Center PC“, arba su bet kuriuo „MS Windows XP“ (Service Pack2) varomu asmeniniu kompiuteriu. Dėka tokio susijungimo, jūs galite tiesiogiai „streaminti“ informaciją iš savo PC į „Xbox“. Viena vertus tam reikia patogaus išplanavimo namuose, antra vertus - galima įsigyti bevielį tinklo adapterį. Tai nėra pigus pirkinys, bet… Kiekvienam malonu sušukti jau kiek primirštą šūkį „Mama, žiek (ir vėl) nėra laidų“.

Išvada: „Xbox 360“ - ne tik žaidimų mašina. Konsolė gan plačiai suderinama su buities įrenginiais ir norint ją galima išnaudoti daugiau nei šimtu procentų. Aišku, pirkdami daugelis mūsų apie tai negalvoja, tačiau mintyse sulyginkite, kad ir jau minėtą pavyzdį - foto peržiūrą. Vienas variantas siūsti nuotraukas žmonėms per rankas, kitas - stengtis kažkaip patogiai susigrūsti prie monitoriaus (prisiminkime ir apžvalgos kampo problemą) ir trečias - lengvai ir greitai prijungti kamerą prie konsolės ir mėgautis nuotraukomis dideliame televizoriaus ekrane. Tai - bene menkiausias pavyzdys to, ką realiai galima nuveikti.

 „Xbox Live“

Na, šiandien jau šnekama, kad „PlayStation 3“ tinklo paslaugos prilygsta „Xbox Live“, tačiau kol kas mes su tuo nesutinkame. Iš esmės, dėl to, kad „Xbox Live“ - tai šiek tiek daugiau, nei žaidimas tinkle ar „downloads“. Tai unifikuota ir milžiniška sistema, kurią kol kas, manau, drąsiai galime vadinti unikalia. Netgi būnant „offline“ ši sistema atneša nemažai naudos, nes ji seka kiekvieną jūsų žingsnį. Jūsų žaisti žaidimai ir juose pelnyti pasiekimai automatiškai išsaugomi jūsų profilyje, tad jūs patys galėsite stebėti, ką nuveikėte per gyvenimą. „On-line“ ši informacija tampa prieinama ir jūsų draugams. Tiesą pasakius, būnant „On-line“ ši sistema leidžia jums daryti absoliučiai viską, ko atrodytų gali norėti tūlas „geimeris“. Susikurkite draugų sąrašą ir matykite juos prisijungus, meskite jiems iššūkius ar bendraukite naudodamiesi „live chat“, su „headsetais“, žinoma.

Taip pat nederėtų pamiršti ir „Xbox Live Marketplace“, vietos, kur galėsite įsigyti papildomų „tweakų“ savo X360 ar turimiems žaidimams. Beje, šiame turgelyje dalį daiktų gausite nemokamai, dalį jų teks pirkti… Už taškus, kuriuos pelnysite paprasčiausiai žaisdami žaidimus. Nežinau kaip jums, bet man toks sprendimas atrodo „jėgiškai“. Būna žaidimų, kur įsigyji kažkuriuo momentu numeti nes trūksta stimulo jį įveikti. Turgelis tokį stimulą suteikia. Dar vienas dėmesio vertas dalykėlis tai „Xbox Live“ kalendorius - jame matysite artėjančių įvykių datas ir aprašymus, tarp kurių yra ir labai smagus dalykas „Newcomers Night“ vakaras kai „Xbox Live“ stepėse ganosi ir pažindinasi naujieji ir dar nepatyrę „Xbox 360“ savininkai. Na, aišku, minėti faktą, kad ten pat rasite dar neišleistų žaidimų „demo“, filmukus ir panašiai, nėra būtina, senai visi tą žinote, leiskite tik priminti, kad taip pat ten rasite ir senai pamirštų bei be galo mielų „arkadkių“. Štai taip po keliolikos metų pertraukos jūsų namuose vėl gali apsilankyti „Super Contra“, „Street Fighter“ ar „Pong‘as“.

Išvada: aišku, pirma reiktų pamatyti, bet šią akimirką atrodytų, kad PS3 tinklo paslaugos ir yra tiesiog tinklo paslaugos. Kas liečia turinį ir „Fun“ faktorių, „Xbox Live“ kol kas laikome savo favoritu ir nugalėtoju.

Taigi…

Galutinės išvados

Turime gan didelį, tačiau simpatišką ir elegantišką aparatą su ne visai simpatišku maitinimo bloku. Tikėkimės - tai laikinas sprendimas, kol „Microsoft“ inžinieriai sugalvos kažką šauniau, pakeisdami, galbūt, vidinę konsolės konstrukciją. Tuo bandau pasakyti, kad tikiu gandais apie mažesnę „Xbox 360“ versiją. Kaip ten bebūtų, maitinimo bloką galime kažkur paslėpti ir prieš mūsų akis stovės dailus ir aptakus, baltas korpusas. Deja, jo keliamo triukšmo taip lengvai izoliuoti nepavyks ir ko gero teks su juo susitaikyti - tai minusas. Ir nemenkas.

Konsolė komplektuojama su vienu pulteliu ir ausinėmis - pliusas, ypač tiems kas pasiners į tinklo batalijas. Kiti trys pulteliai - jau jūsų pačių reikalas. Prisijungti jų galėsite iš viso 4. Antra vertus, bevielis režimas ir paprastas naujo pultelio prijungimas leis jums neštis pultelį pas draugus ar draugams atsinešti saviškį pas jus. Konsolei jau prikurta aibės papildomų įrenginių, keičiami „snukučiai“, bevieliai tinklo adapteriai, bevieliai „headset‘ai“, universalūs distancinio valdymo pultai, vairai, pakrovėjai pultams ir t.t. ir panašiai. Jau anonsuotas ir HD-DVD įrenginys. Žodžiu, metai, kuriuos konsolė praleido rinkoje, nenuėjo perniek ir mėgėjams „apipirkti“ savo konsolę pasirinkimas išties didelis.

Kas liečia žaidimus? Akivaizdu, gan „Xbox 360“ specialiai pritaikyti žaidimai atskleidžia konsolės potencialą, tačiau kol kas jų pernelyg mažai, kad galėtume teigti, kad turime didelį pasirinkimą, ką žaisti. Antra vertus, multikonsolinių žaidimų kolekcija išties plati ir nors kai kurie šių žaidimų atrodo gan paprastai, didžioji dalis stebint juos per tinkamą televizorių, atrodo įspūdingai. Tiesą sakant, prieš priimant sprendimą, įsigyti bet kurią „Next-Gen“ konsolę, rekomenduočiau pamąstyti ir apie galimybes įsitaisyti „HD-Ready“ televizorių. Ant paprasto televizoriaus tikrieji „Next-Gen“ žaidimai atrodys gan gražiai ir, be abejo, galėsite deramai įvertinti modelius ar fiziką, tačiau, galima sakyti, prarasite spalvotą popieriuką į kurį vyniojamas saldainis.

Jei reikėtų įvertinti kainos ir kokybės santykį, sakyčiau, kad „Xbox 360 Premium“ pakuotė yra išties gan idealiai subalansuotas pirkinys. Na, o jei perskaitę visą šią rašliavą tikėjotės rasti atsakymą į klausimą, ar X360 geriau nei PS3, deja, teks jus nuvilti. Atsakymo kol kas nėra ir bijau, kad iki PS3 pasirodymo jo nebus. Tiesiog tikiuosi, kad perskaitę šį tekstą sužinojote apie visus kertinius X360 dalykėlius ir kažkokias tai išvadas galėsite pasidaryti patys.