• Pranešimai

    1.241
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    13
  • Atsiliepimai

    100%

GYNGA Blogų įrašai

  1. GYNGA
    Platforma: PS VITA
    Žanras: Lenktynės
    Kūrėjas: Criterion
    Leidėjas: EA
    Išleidimo data: 2012 Lapkričio 2 (EU)
     
    Need for Speed: Most Wanted buvo vienas iš mano laukiamiausių šio rudens žaidimų. Apipintas kūrėjų liaupsių apie tai, kaip puikiai Criterion sugebėjo sutalpinti grafiką, valdymą ir 98% žaidimo turinio į nešiojamos konsolės "rėmus" mane išties intrigavo. Bet ar ne per daug aš tikėjausi?
     
    Geimplėjus:
    Vos pažaidus kelias minutes supranti - tai Burnout Paradise 2. Nors šis žaidimus ir turi šiokį tokį palikimą iš senojo Most Wanted - policiją ir "geidžiamiausių" lenktyninkų sąrašą, tačiau nei vienas iš šių dviejų dalykų nebesijaučia toks svarbus. Pirmą kartą pakliuvus policijai į nagus tikriausiai šiek tiek nustebsite - nes jokios bausmės negausite. Automobilio neprarasite, iš jūsų neatims ir taškų. Tiesiog būsite restartuoti Jack Spot'e (automobilio stovėjimo vietoje). Tuo tarpu kopimas juoduoju sąrašu (ironiška, tačiau visi šio sąrašo automobiliai - balti) pasirodė pernelyg spartus, o pačios lenktynės dėl Most Wanted automobilių ganėtinai lengvos palyginus su Hard (sunkiomis) lenktynėmis.
     

    Miestas. Neslepiant sąsajų su Burnout Paradise, Fairheaven City pakrikštytas miestas tiesiog šaukte šaukia Most Wanted esant Paradise įpėdiniu. Mieste rasite ne vieną deja vu jausmą sukeliančią vietovę, ką jau kalbėti apie reklamines iškabas (billboards), apsaugines tvoras (security gates), automobilio perdažymo stoteles ir galimybę važiuoti kur tik nori be jokių apribojimų. Kaip naujovė atsirado greičio kameros (speed cameras) - dar vienas smagus menkniekis, prisidedantis prie ir taip netrumpo, miestą praturtinančių elementų, sąrašo. Pats Fairheaven City yra tikrai nemažas ir veiklos jame netrūksta. Pabodus lenktyniauti, galėsite tiesiog pabėgioti nuo policijos, Autolog dėka pasivaržyti su draugais ar tiesiog važinėti ir ieškoti jau mano minėtų iškabų, tvorų bei greičio kamerų.
     
    Single-player režime rasime ne tik paprastas lenktynes, tačiau ir tam tikras užduotis, tokias kaip time-attack ar bėgimus nuo policijos per tam tikrą laiką. Multiplayer režime visko dar daugiau - čia taip yra drifto, šokinėjimo ir panašūs iššūkiai, kuriuos laimi daugiausiai taškų surinkęs žaidėjęs. Priekaištų geimplėjai daug neturiu - lenktynės yra smagios, o trainiotis mieste - vienas malonumas. Gaila, tačiau vienas iš mano nekenčiamiausių dalykų lenktynių žaidimuose - dirbtinai važiuojantys priešininkai čia yra. Gera žinia ta, kad tai pernelyg nekrenta į akis, išskyrus Most Wanted lenktynes. Kaip dar vieną erzinantį minusą galiu paminėti sudužimo scenas - nežinia kam į šį žaidimą reikėjo įdėti tokį neįtikėtinai kvailą sprendimą. Penkias sekundes spoksoti į savo sudužusį automobilį yra paskutinis dalykas kurį norėtųsi daryti lenktynių įkarštyje.
     

    Taip pat vertėtų paminėti ir automoblių tobulinimo sistemą. Nieko panašaus į vizualinius senojo Most Wanted "upgreidus" nerasime, čia tobulinti galima tik techninę automobilio pusę. Patobulinimų sąrašas gana trumpas, bet dėl to viskas yra paprasta ir suprantama.
     
    Vaizdas:
    Need for Speed: Most Wanted PS Vitos ekrane atrodo tikrai gerai, tačiau grafika toli gražu nėra tokia miela akiai kaip, pavyzdžiui, WipEout 2048. Linijos yra pernelyg aštrios, kas leidžia suprast, jog žaidimas tikriausiai "važiuoja" ant žymiai žemesnės rezoliucijos nei turėtų. Taipogi prastai atrodo šėšėliai, automobilių šviesios pikseliuotos (kas netgi apsunkina laviravimą tarp eismo). Žaidimas išties galėjo atrodyti kurkas geriau, bet tai ko gero yra "portinimo" pasėkmės. Tačiau labiau nei geresnės grafikos Most Wanted prašosi stabilaus fps. Kadangi lenktynėse juntamas dažnas kritinėjimas ir tai erzina. Nepaisant to didžiulis ir detalus pasaulis bei automobiliai palieka gerą įspūdį ir yra gan įspūdingas pasiekimas.
     

    Garsas:
    Aš asmeniškai nepripažįstų muzikos lenktynių žaidimuose, todėl EA Trax išjungiau nustatymuose. Tuo tarpu automobilių garsai yra puikūs, vienas malonumas Vitą prisijungus prie kolonėlių klausytis Bugatti Veyron Super Sport skleidžiamos "melodijos" ir jos keturių turbinų švilptelėjimo keičiantis pavarai... Tiesa, pasigedau atskirų nustatymų variklio garsui ir žaidimų efektų garsams - viskas suplakta į vieną.
     
    Valdymas:
    Kas liečia myktukų parinkimą, čia nėra nieko neįprasto, viskas aišku ir pažįstama. Tuo tarpu automobiliai jaučiasi šiek tiek plaukiojantys, dėl to prie valdymo reikia priprasti ir vairuoti yra truputį sunkiau. Lietimui jautraus ekranas bei galinė nugarėlė naudojama tik žemėlapyje, tačiau šįkart norėjosi šiek tiek didesnio dėmesio šiems valdymo būdams. Įjungti žemėlapį arba jį padidinti paspaudus ant mini-map atrodo labai intuityvu ir natūralu, net nusistebi kai jį palietus nieko nevyksta. Negalima nepaminėti ir Easydrive sistemos, kurios dėka nebereikia vaikščioti po žaidimo meniu - pasiekti lenktynes, patobulinimus ir automobilius galima čia pat žaidimo pasaulyje - iš tiesų labai patogu ir greita.
     

    Išvada:
    Need for Speed: Most Wanted - smagus, įtraukiantis ir gerai atrodantis žaidimas. Dėl prasto fps negaliu jam parašyti didelio balo, tačiau megautis šiuo žaidimu nėra sunku.
     
    Patiko:
    Didelis ir detalus pasaulis, kuriame pilna įvairios veiklos
    Įtraukiantis geimplėjus
    Nėra nuobodžios istorijos, koncentruojamasi tik į lenktynes
    Graži grafika
     
    Nepatiko:
    Nestabilus fps
    Erzinančios sudužimo scenos
     
    Įvertinimas:
     
    8.0
  2. GYNGA
    Platforma: PS Vita
    Žanras: Veiksmo / Nuotykių / RPG
    Kūrėjas: Japan Studios
    Leidėjas: Sony Computer Entertainment
    Išleidimo data: 2012 Birželio 15 (EU)
     
    Kažkas stukteli man į galvą. Lėtai pramerkiu akis - tai tik obuolys. Nepamenu nei kur esu, nei kas aš esu. Prisimenu tik, kad buvo kitas kelias... Ir galvą skauda, bet Saridonas tikriausiai man nepadės. O, iš kur čia tas blizgantis katinas, kac kac kac. Koks mielas! "Bet nėra kada su tuo katinu niurkytis, turiu sužinoti kas man atsitiko ir kas aš esu" - pamaniau ir pradedu ieškoti išėjimo iš kažkokio tamsaus kiemo. Štai ir varteliai, bet staiga sugriebia mane už rankos kažkos senis. Bloškiu jį ant žemės ir nužvelgiu piktu žvilgsniu "Padėk... Prašau padėk surasti mano berniuką..." - išgirstu tylų vyriškio balsą ir štai taip prasideda mano kelias tampant didvyriu... Oi, atsiprašau, didmotere.
     

    Netrukus po to mūsų pagrindinė herojė įgauna kelis naudingus dalykus - galią valdyti gravitaciją, draugelį policininką ir vardą. Na gerai, žaidime galbūt tikrai naudingas dalykas yra tik pirmasis, tačiau ir vardas nėra blogas daiktas turėti, o ir viena kita nauja pažintis nepamaišo, ypač kai vienintelis draugas kurį prisimeni yra kažkokia blizganti katė. Beje, Dusty galbūt nereikėtų vadinti kažkokia bligančia kate, nes būtent ji ir suteikia Kat'ei supergalią gravitacijos dėsniams paneigti. Nespoilinsiu kas vyksta toliau, tiesiog Kat kanalizacijos vamzdy įsirengia būstą ir toliau ieškosi sau įvairių, daugiau-mažiau didvyriškų, darbelių ir taip keliasi sau reputaciją. Baigiant pasakoti apie istorijos vingrybes, norėčiau išreikšti savo nuostabą apie istorijos pabaigą. Progresuojant per žaidimo istoriją porą kartų susimąsčiau kokia galėtų būti atomazga. Tikėjausi, jog dėmesys bus sutelktas į Kat'ės prarastą atmintį ir pabaiga atskleis kažkokią mind-blowing misteriją apie jos praeitį arba visą pasaulį, na kasnors Matricos stiliuje. Tokį įspūdį sustiprino ir keletas misijų, kuriose persikėli į neaiškias dimensijas su užuominomis apie pasaulio žūtį, mirtį ir ir panašius intriguojančius dalykus. Tuo tarpu kulminacija šiek tiek nuvylė savo holivudiškai gera pabaiga.
     

    Nepaminėjau labai svarbaus dalyko - priešų. Jums tenka kovoti prieš Nevi - piktus padarus, gravitacijos audrų dėka atkeliaujančius į žmonių pasaulį. Jų būna įvairių formų ir dydžių, jie skirtingai puola. Tačiau visi turi silpnąją vietą - švytintį branduolį, kurio sunaikinimas yra vienintelis būdas nužudyti Nevi. Ta proga papasakosiu šiek tiek apie kovos sistemą. Kat turi tris paprastas atakas - spyris (Kick), spyris pasinaudojant Gravity Slide slydimu (Sliding Kick) bei spyris skriejant ore (Gravity Kick). Vėliau klaidžiojant po svetimus pasaulius Kat išmoksta dar tris specialias atakas, kurios užsikrauna per tam tikrą laiką ir, žinoma, yra žymiai galingesnės už paprastas. Turiu sutikti su daugumos apžvalgininkų nuomone, kad kovos sistema yra vidutiniška. Pradžioje ji atrodo pakankamai gera, tačiau priešams stiprėjant tenka apsiriboti Gravity Kick, kuris yra gana lėtas kovos būdas, todėl vėliau prasideda monotonija ir kovos būna nuobodžios. Pernelyg nepadeda ir specialių atakų atsiradimas, kadangi su dar stipresniais priešais (ypač bosais) geriausia tiesiog sklandyt ore kol užsikrauna specialios atakos ir pulti vien jų pagalba.
     

    Metas pereiti prie linksmesnių dalykų. Gravity Rush - vienas išskirtiniausių žaidimų pastaruoju metu. Nors iš pradžių į Borderlands panaši anime/komiksų stiliaus grafika atrodo pernelyg keista ir niūri, tačiau laikui bėgant vis labiau ir labiau prie jos pripranti. Tokia neįprasta žaidimo išvaizda puikiai prisideda prie svetimo ir visai kitokio pasaulio atmosferos sukūrimo. Žalsvas dangus, rausvos bedugnės, ore kabantys miestai - fantazijos čia tikrai nepagailėtia. Netgi veikėjai įgarsinti nepažįstama, specialiai šiam žaidimui sukurta kalba. Tiesa, įgarsinimų yra labai nedaug, beveik visa istorija pasakojama teksto/komiksų forma. Tačiau Japan Studios nepatingėjo ir su komiksais padirbėti, giroskopo pagalba sukiojant PS VITA sukuriamas 3D efektas. Toks iš pažiūros paprastas dalykas, o atrodo išties gana įspūdingai. Puikiai šiame žaidime veikia ir atviras pasaulis. Labai smagu yra tiesiog sklandyti virš miesto, renkant Brangakmenius (Precious Gems, valiuta už kurią perkami Kat galių patobulinimai arba atrakinami challenge'ai) arba ieškant aukštų pastatų pasigrožėti miestu. Patys miestai nėra labai dideli, tačiau nusileidus ant žemės nesunku pasiklysti tarp nematytų vietų, mat dažniausiai keliaujama skraidant. Be viso to šį žaidimą pagyvina nuoširdi, miela ir šiek tiek vaikiška pagrindinė veikėja, kurios neįsimylėti yra labai sunku.
     

    Išvada
    Gravity Rush - geras žaidimas, galintis suteikti kažko šiek tiek dar nepatirto, užburiantis savo stiliumi ir laisve. Dabar iš šio žaidimo tenoriu vieno - tęsinio, su patobulinta kovos sistema ir labiau nušlifuota istorija.
     
    Įvertinimas
    Istorija - 8
    Geimplėjus - 7
    Grafika - 10
    Garsas - 8
    Valdymas - 8
     
    8.2
  3. GYNGA
    Platforma: PS Vita / PS3
    Žanras: Lenktynės
    Kūrėjas: Evolution Studios
    Leidėjas: Sony Computer Entertainment
    Išleidimo data: 2012 Vasario 22
     
    Pirmas įspūdis
    Pirmą kartą įsijungus žaidimą pernelyg geras įspūdis nesusidaro. Atsirandi gana dykioje aikštelės vietoje (kitos dar būna visos užrakintos), čia tau pateikia valdymo paaiškinimus ir gali šiek tiek pasivažinėt. Paaiškinimų nedaug, tačiau valdymo pasirinkimai suglumina savo nepatogumu.
     

    Geimplėjus
    Žaidimas yra suskirstytas į tris pagrindinias geimplėjaus "formas" (jei taip gali pavadinti) - "Festival", "Wrecreation" ir "Playground". Festivalis paprastai tariant yra single player režimas su visomis lenktynėmis. Jis yra dar suskirstytas į keturias puikiai žinomas MotorStorm vietoves - Apocalypse, Pacific Rift, Arctic Edge bei Monument Valley. Iš pradžių kiekviename regione rasite po 12 lenktynių, vėliau atsirakina dar po keturias.
     

    "Wrecreation" režime galima pasiimti bet kurią trasą su bet kokiu automobiliu ir tiesiog bandyti pravažiuoti kuo geresniu laiku arba važiuoti per laiką (time attack). O "Playground" tai jau mano minėtas "free room", kuriame atsirandi kiekvieną kart įėjus į žaidimą. Šioje žaidimų aikštelėje gali išbandyti savo RC automobiliukus, šiaip sau smagiai pasivažinėti ar atlikti įvairius triukus (užduotis), už kuriuos gali gauti ir kelis trofėjus.
     

    Iš pradžių žaidimas atrodo labai lengvas, pirmąsias trasas pereini per minutę ar dvi. Todėl vienintelis "challenge'as" būna tavo draugų užfiksuoti geriausi trasos laikai. Būtent varžymasis su draugų rekordais mano atveju ir buvo pati įdomiausia ir labiausiai "kabliuojanti" žaidimo dalis. Čia jau aišku priklauso nuo tavo draugų įgūdžių, bent jau man pasisekė PSN draugų rate turėtų porą gerenių "vairuotojų" ir kartais tikrai tekdavo paplušėti, kad juos aplenkčiau. Vėliau, žinoma, žaidimas sunkėja, atsiranda naujų lenktynių. Man asmeniškai sunkiausios ir nemėgstamiausios buvo lenktynės su ralio automobiliais, tuo tarpu labiausiai sužavėjo driftas (gaila, kad jo tiek nedaug!).
     

    Šiek tiek apie automobilius. Visos RC mašinytės yra suskirstytos į aštuonias klases - Supermini, Monster Truck, Racing Truck, Buggy, Rally Car, Big Rig, Muscle Car bei Super Car. Gerai tai, kad ne tik kiekviena klasė, bet ir kiekvienas automobilis turi skirtingą valdymą. Automobiliukų nėra labai daug, bet juos galima šiek tiek "patiuninguoti", t.y. keisti spalvų derinius.
     

    Grafika
    Nėra ką labai daug rašyti apie grafiką. Visos trasos atrodo įdomiai ir gražiai, niekas akių nebado. Na, automobilių dėl tolimos kameros vaizdo veinaip ar kitaip gerai nesimato, bet didesnių priekaištų taip pat neturiu.
     
    Garsas
    Garsas... Na muzika groja, mašinėlių garsas yra, ko daugiau ir norėt iš tokio tipo žaidimo?
     

    Valdymas
    Valdymas mano nuomone yra labiausiai nuviliantis žaidimo elementas. Kaip jau minėjau, pradėjus žaisti mašinėles sunku valdyti abiem siūlomais būdais. Žinoma, perprasti vairavimą neužima daug laiko, tačiau visas blogumas slypi tame, kad akseleratorius bei stabdžiai valdomi dešiniuoju analogu. Ilgiau pažaidus paskausta nykštį, ypač kuomet labai stengiesi ir net pats nejauti, kaip stipriai tą analogą spaudi. Kartais net baisu pasidaro, kad nenulaužtum. Taip pat ir mašinos atstatymui buvo galima parinkti geresnį nei R (shoulder) mygtuką. Kelis kartus (vėlgi būdamas labai įsijautęs) netyčia resetinau savo RC mašinytę.
     
    Suprantu, kad kūrėjai tikriausiai norėjo kuo tiksliau atkartoti tikrų RC automobilių valdymo pultą, tačiau ar dėl to buvo verta paaukoti patogumą?
     
    Pastaba: žaidimą bandžiau ant PSV, todėl valdymo ypatybės gali skirtis nuo PS3
     
    Išvada
    MotorStorm RC yra mažas ir linksmas žaidimas, visiškai pateisinantis savo nedidelę kainą. Lenktynių yra pakankamai daug, puikiai pateiktas varžymasis su draugais. Deja, vidutiniškas valdymas tikrai nepadeda.
     
    Įvertinimas
    Istorija ----
    Geimplėjus - 8
    Grafika - 8
    Garsas - 8
    Valdymas - 6
     
    7.5
  4. GYNGA
    Platforma: PS Vita
    Žanras: Platformer
    Kūrėjas: DrinkBox Studios
    Leidėjas: DrinkBox Studios
    Išleidimo data: 2012 Vasario 22 (EU)
     
    Vieną negražią ir lietingą dieną Blobų Kankinimų ir Tyrimų Centre įvyksta nelaimingas atsitikimas - vienas iš šimtų (o gal ir tūkstančių?) blobų sugeba ištrūkti iš savo saugyklos. Jis piktas. Ir alkanas. Tačiau būdamas dar ir ne kvailas Mutantas Blobas taip pat iš saugyklų paleidžia ir savo draugelius blobus. Tuomet jis šoka į studento ekskursanto kuprinę ir nuotykiai prasideda.
     

    Žaidimas suskirstytas į šešias vietoves, kurių kiekvienoje rasime po 3-5 lygius ir po vieną papildomą "bonus" lygį. Pirmajį žaidimo lygį pradedame Koledže, vėliau po truputį atrakiname ir kitas vietoves. Pradėjus žaisti į akis iš karto krinta stilius. Ypač įdomus ir nematytas sprendimas yra ekrano "rėmelis", kurio dėka pasijunti tarsi žiūrėdamas į senovinį, šiek tiek "apmozotą" ir išgaubtą ekraną. Tai suteikia jaukumo, kurio ir taip netrūktų dėl labai gražaus ir jaukaus pačio žaidimo dizaino. Viskas, pradedant nuo fono iki žaidime esančių elementų nupiešta labai detaliai ir vizualiai atrodo tiesiog nuostabiai. Šiek tiek nustebino ir blobo judėjimui panaudotos fizikos. Įprastai platformeriuose matome paprasčiausius sprite'us, tuo tarpu šiame žaidime kiekvienas blobo judesys ir kontaktas su kitais daiktais turi tam tikrą poveikį jo kūnelio deformacijai. Tai gal ir nėra kažkas pernelyg ypatingo, tačiau veikėjas dėl to atrodo dinamiškesnis ir tikroviškesnis ir vėlgi visa tai prisideda prie puikios žaidimo išvaizdos.
     

    Kiekvieno lygio pagrindinis tikslas yra valgyti jame esančius daiktus ir išaugti iki tokio dydžio, kad galėtum praryti pagrindinį kamštį, kuris Blobui trukdo praeiti į kitą lygį. Iš pradžių tai atrodo labai paprasta, tačiau einant toliau žaidėjas supažindinamas su vis naujomis Mutanto Blobo galiomis. Pavyzdžiui apšvitintas spinduliais Blobas galės skraidyti, taip pat traukti ar stumti geležinius daiktus, judinti kai kurias platformas. Žinoma tuo pačiu atsiranda ir sunkesnių užduočių, kuomet reikės pamąstyti arba labiau pasistengti, norint pabėgti nuo lazerio ar išsisukti nuo kitų pavojingų kliūčių. Taip pat yra ir mano jau minėti paildomi lygiai. Juose Blobas valdomas naudojant akselerometrą, tačiau čia vienuose lygiose vėlgi reikės valgyti daiktus, o kituose pereiti labirintą.
     

    Negaliu pasakyki kiek reikia laiko pereiti žaidimui (kadangi jį žaidžiau tarpais), tačiau iš viso jave yra tik 29 lygiai įskaitant bonus lygius. Tai galbūt didžiausias Mutant Blobs Attack minusas, nors atsižvelgiant į kainą negali dėl to pernelyg pykti. Taip pat pasigedau "Restart from the last checkpoint" funkcijos (Select mygtukas).
     

    Išvada
    Tales from Space: Mutant Blobs Attack neabejotinai yra vienas iš netikėtų ir nustebinusių PS Vitos "perliukų". Tai žaidimas, kurį tiesiog labai malonu žaisti. Galiu tik palinkėti vyrukams iš DrinkBox nesustoti ir toliau gaminti tokius kurybiškus ir šiek tiek šviežumo įnešančius žaidimus.
     
    Įvertinimas:
    Istorija ------
    Geimplėjus - 8
    Grafika - 10
    Garsas - 8
    Valdymas - 9
     
    8.7
  5. GYNGA
    Sveiki, konsolių maniakai. Su pultu šiek tiek ilgiau užtrukau, na visgi daugiau smulkių detalių.
     
    Kaip ir PS4 koncepcijos, DualShock 4 irgi nedariau futuristinio, pats dizainas labai paprastas ir žemiškas. Formą norėjau padaryti ovalesnę, šiek tiek primenančią Boomerang pultą. Kadangi man žymiai dailiau atrodo PSP/PSV dizaino mygtukai, tai ir čia nusprendžiau panaudoti permatomus mygtukus.
     

     
    Baltas variantas:
     

  6. GYNGA
    Sveiki, konsolių maniakai. Prieš porą savaičių sumaniau ant lapo papaišyti konsolės dizainą. Vakar už akių užkluvio tas mano piešinys ir kadangi turėjau laisvo laiko (o jei tiksliau neturėjau ką veikt) nusprendžiau pabandyti įgyvendinti savo viziją skaitmeniniame formate, t.y. Photoshop'e.
     
    Tai ko gero pirmas toks rimtas mano piešinys su Photoshopu, kadangi anskčiau daugiausia užsiimdavau tik redagavimu. Todėl būtų įdomu išgirsti ir kitų Playmanijos fotošoperių nuomonę ir pastabas.
     

     
    Na o dabar apie pačią koncepciją. Kad ir kaip man pačiam keista, kažkokios tai įspūdingos filosofijos su savo koncepcijoj nesukūriau, viskas yra labai paprasta. Įdomiausias akcentas žinoma yra ta blizgi juoda panelė - tai pranešimų (notifications) displėjus. Idėja tokia, kad vos įėjus į kambarį ir net neįjungus konsolės arba TV galėtum pamatyti ar turi naujų žinučių, kiek prisijungę draugų, siuntimo progresą ir kitą informaciją.
     

     
    Galvoju dar sukurti pultą ir padaryti konsolės vaizdą iš kitokio kampo ir aišku laukiu Playmanų nuomonių
  7. GYNGA
    Platfroma: PS Vita
    Žanras: Veiksmo/nuotykių
    Kūrėjas: Sony Bend Studio
    Leidėjas: Sony Computer Entertainment
    Išeleidimo data: 2012 Vasario 22 (EU)
     
    Rinkdamasis savo pirmąjį žadimą PS Vita konsolei ilgai dvejojau. Niekaip negalėjau apsispręsti ar pirkti WipEout 2048 ar Uncharted: Golden Abyss. Veiksmo/nuotykių žaidimų žanras man niekad pernelyg neimponavo, todėl maniau, kad garsusis ir populiarusis Uncharted manęs nesužavės tiek, kad tapčiau jo gerbėju. Tuo tarpu nuo mažens mėgstu lenktynių žaidimus, todėl WipEout mane traukė labiau. Taip pat, kaip didelį pliusą laikiau tai, kad WipEout turi online multiplayer režimą.
     
    Galutinį sprendimą padariau jau būdamas parduotuvėje. Asistentė man pasiūlė išbandyt Golden Abyss. Nors jau buvau bandęs demo versiją, neatsisakiau porą minučių pažaisti pilną žaidimą. Keista, tačiau tos kelios minutės geimplėjaus man paliko geresnį įspūdį nei demo, o ir asistentė negailėjo gero žodžio šiam žaidimui. Pamaniau, kad jei jau nusipirkau PS Vita konsolę, būtinai turiu išbandyti ir vienos iš šiuo metu mėgiamiausios ir perkamiausios serijos pasaulyje dalį.
     
    Pirmas įspūdis
    Vau. Gražu. Labai Gražu. Ir įdomu. Išties pirmi įspūdžiai buvo labai geri, tiesiog pradėjai žaist ir nebesinori sustoti. Iš pradžių kiek keistai ir nereikalingai atrodo tas visas touch valdymas, bet apie tai plačiau parašysiu vėliau.
     

     
    Istorija
    Šiame žaidime istorijai skirta tikrai daug dėmesio. Tačiau aš nesu iš tų žmonių, kurie žaidimuose labai įsijaučia į istoriją, juolab kad žaisdamas mokyklos triukšme (ir dažnai be ausinių) daug ko nenugirsdavau. Žinoma, supratau daugmaž viską ir, kadangi pereisiu šį žaidimą dar ne kartą, tai į istoriją įsigilinsiu šiek tiek daugiau. Ką dabar galiu pasakyti, kad istorija yra įdomi, su daug įvairių vingių - tai gerietis pasidaro blogiečiu, tai atvirkščiai. Žingsnis po žingsnio aiškiniesi paslaptis, kol galiausiai randi Auksinę Bedugnę (Golden Abyss). Tačiau istorija man pasirodė gan šabloniška, kažkas panašaus jau matyta filmuose, tokiuose kaip Indiana Jones ar The Mummy.
     

     
    Geimplėjus
    Šiuo metu einu žaidimą jau antrą kartą ir visdar įdomu. Labai gerai, kad pats geimplėjus nėra monotoniškas - šiek tiek šaudymo, šiek tiek laipiojimo, šiek tiek muštynių. Žaidimą taip pat pagyvina ir įvairios dėlionės bei galvosūkiai. Manau daugeliui patiks ir tai, kad Uncharted: Golden Abyss nėra iš tų žaidimų, kuriuos galima pereiti per kelias valandas. Žinoma, jei žaisite Easy režimu ir nebandysite surinkti ir išsiaiškinti visų Paslapčių (Mysteries), ilgai neužtruksite. Tačiau jei norėsite iš žaidimo išspausti viską, pažadu - tikrai bus ką veikti.
     

     

     
    Grafika
    Šiuo atžvilgiu žaidimas mane išties sužavėjo. Nors ir tamsiose aplinkose gražu, tačiau Uncharted grafika sužiba saulės apšviestose džiunglėse. Tiesiog žaidi ir grožiesi tais ryškiai žaliais žalumynais. Išties nuostabus jausmas kai einant tamkumyno šešėliuose staiga išlendi į saulės nutviekstą plotelį ir puikiai sukurtas apšvietimas nušviečia Drake'ą. Ką jau kalbėti kai kopiant uolomis nežmoniškame aukštyje staiga iš už uolos krašto išlenda besisleidžianti saulė, o apačioje atsiveria neaprėpiamų džiunglių platybių vaizdai.
     

     

     
    Garsas
    Su žaidimo garsais kūrėjai išties gerai padirbėjo. Labai patiko puikus veikėjų įgarsinimas. Neliko pamiršti ir retkarčiais nuskambantys juokeliai, kai kuriose žaidimo vietose skamba graži dramatiška muzika. Trumpai tariant, jokių priekaištų neturiu.
     

     
    Valdymas
    Apie valdymą galima šnekėti labai daug. Iš pradžių tie visi "pribambasiniai" valdymai atrodo reikalingi tiek, kiek šuniui penkta koja. Džiaugiausi pagaliau žaisdamas žaidimą ant Vitos su mygtukais. Tačiau apsipratus savo nuomonę šiek tiek pakeičiau.
     
    Na, pirmiausia įdomiai padaryta tai, kad laipioti uolomis ir kitais atsikišusiais dalykais galima ne tik su mygtukais, bet ir nurodant lipimo kelią savo pirštu liečimajame ekrane. Aš asmeniškai beveik visada naudojau mygtukus laipjiojimui, tačiau kartais ši funkcija labai praverčia. Tarkim jei nesi tikras ar gali ant tam tikros vietos nušokti ar užlipti, tiesiog palieti ekraną ant tos vietos ir pažiūri ar tas veiksmas yra įmanomas.
     

     
    Taip pat liečiamas ekranas naudojamas įvairiems mini žaidimams žaisti. Man labiausiai patiko sudėti paveikslėlius iš rastų skiaučių (dėlioti dėliones) bei nuvalyti nešvarius 3D daiktus (taip pat naudojant ir liečiamą galinę dalį). Kas nelabai nepatiko, tai įvairūs veiksmai (bambukų iškirtimas, medžiagos supjaustymas, padėjimas partneriui kurnors užlipti) kai pagal tau parodytą pavyzdinę rodyklę tu turi atkartotį ją ekrane. Gal tiesiog būtų užtekę paspausti mečetės ar užlipimo ikonėlę. Kiek geriau tas rodyklių atkartojimas atrodo kovose. Tikrai ne ką blogiau, nei mums įprastas mygtukų spaudinėjimas. Dar geriau tokia schema pasirodė kovose su bosais - visų pirmą patiko sulėtinimai kol tas strėlytes braižai. Primena veiksmo filmų sulėtinimus ir šiek tiek užveda. Ir tikrai nėra taip lengva, netgi susikaupus nepavyks taip greitai nugalėti boso ir kartosite ne vieną kartą (bent jau ant Hard ir Crushing režimo).
     

     
    Kas mano nuomone ypatingai gera išnaudota, tai giroskopas. Pirmiausia tai jis naudojamas imituojant fotografavimą, kai reikia "nupyškinti" įvairias vietas. Tačiau dar labiau patiko taikymasis. Niekad nebūčiau pamanęs, kad taikytis su giroskopu yra išties patogu. Ir ne tik su snaiperiu, bet ir su visais kitais ginklais. Na, gal nelabai tiksliai išsireiškiau. Vien su giroskopu taikytis būtų labai nepatogu, bet kai jį sukombinuoji su analogu - tiesiog pasaka. Analogas yra šiek tiek per jautrus kai reikia vos vos pakreipti taikiklį, kai tuo tarpu giroskopinis taikymasis yra pernelyg nejautrus, kad galėtum plačiai valdyti taikiklį. Todėl nuoširdžiai rekomenduoju pabandyti juos abu. Beje, net jei ir nenaudoji giroskopo nusitaikymui, jis puikiai imituoja rankos judėjimą laikant ginklą ir nors taikymosi tai pernelyg neapsunkina, tačiau suteikia tikroviškumo.
     

     
    Ir galiausiai - lietimui jautri galinė nugarėlė. Ko gero geriausiai ji panaudojama valdant artinimą/tolinimą ant fotoaparato ir snaiperio. Taip pat visai neblogai 3D daiktų sukiojimui kai reikia juos iš visų pusių nuvalyti. Dar gali jį nauodoti laipioti virvėms. Šiam "darbui" visgi dažniausiai rinkdavausi tradicinius valdiklius, tačiau perėjus didžiąją dalį žaidimo kartais vien dėl įdomumo ir įvairenybės pasinaudodavau galine nugarėle.
     

     
    Išvada
    Uncharted: Golden Abyss mane nustebino. Gerąja prasme. Nors ir pats nesitikėjau, bet tapau vienu iš daugeliu Uncharted gerbėju. Tai yra tas žaidimas, dėl kurio verta nusipirkti PS Vita konsolę. Na, o jeigu ją jau turite, tai praleisti šį žaidimą pro akis būtų tikrų tikriausia nuodomė.
     

     
    Įvertinimas
    Istorija - 8
    Geimplėjus - 9
    Grafika - 9
    Garsas - 10
    Valdymas - 9
     
    9.0