Prototype

Maniakai
 Profilis  Nario veikla

  • Pranešimai

    433

  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    4

  • Atsiliepimai

    100%

Prototype Blogų įrašai

  1. Prototype
    Taigi cia yra mano lietuviu kalbejimas, tik be izangos ir pabaigos (tik destymas). Ivertinkit ir jei ka pastebesit, parasykit (zinau, kad sita kalba labai zemo lygio, todel prasau jusu pagalbos)
    Pirmieji du eilėraščiai, kuriuos pristatysiu virto dainomis nuo tūkstantis aštuoni šimtai penkioliktų iki tūkstantis devyni šimtai aštuonioliktų metų. Šiuo laikotarpiu Lietuva buvo okupuota Carinės Rusijos imperijos. Vienas tokių eilėraščių – Maironio „Lietuva Brangi“. Šiame eilėraštyje kalbama apie Dievą, apie tautiškumą ir gamtą – visa tai, kas buvo brangu lietuviams. Eilėrašis bei daina žadino tautinę savimonę, skatino siekti nepriklausomybės. Kitas eilėraštis – taip pat Maironio „Oi, neverk, Matušėle“. Eilės parašytos meilės tėvynei tema. Kūrinyje pabrėžiamos tokio vertybes, kaip patriotizmas, drąsa bei pasiaukojimas. Abiem Maironio eilėraščiams muziką sukūrė Juozas Naujalis, kuris taip pat labai mylėjo tėvynė. Šiuo laikotarpiu dainomis virtusios eilės skatino meilę tėvynei.
    Kiti du eilėraščiai dainomis virto paskutiniais Tarybų Sąjungos okupaciniais metais, tai yra nuo tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt penktų iki tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt pirmųjų metų. J. Marcinkevičiau eilės buvo melodingos, prasmingos, o svarbiausia – puikiai tiko tautiškumui žadinti, todėl jos virto ne viena daina. Pavyzdžiui, eilėraštis „Kaip laisvė“. Eilėraščiu perteikiamas ilgas ir sunkus kelias nepriklausomybės link.Tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt aštuntais metais šios eilės tapo Eurikos Masytės dainos „Laisvė“ tekstu. Ši daina buvo ypač populiari po sausio tryliktosios įvykių. Dar vienas patriotinis Marcinkevičiaus eilėraštis - „Lopšinė gimtinei ir motinai“. Tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt penktais metais šis eilėrašti virto daina, kuri, kaip ir „Laisvė“ yra populiari nuo atsiradimo iki šiandien. Šios dainos puikiai tiko išreikšti žmonių norą būti laisvais.
    Paskutiniai du mano pristatomi eilėraščiai virto dainomis Tarybų sąjungos okupacijos metu. Šie eilėraščiai taip pat parašyti Justino Marcinkevičiaus. Po Romo Kalantos susideginimo ypač sustiprėjo SSRS cenzūra. Tai lėmė dainų kūrimą pagal poetų eiles. Viena tokių dainų – grupės Hiperbolė daina „Pažinimas“, parašyta pagal eilėraštį „Man reikia“. Eilėraščio tema – gyvenimo prasmės ieškojimas, noras pažinti pasauli, todėl eilėraštis nežadino tautiškumo, laisvės siekimo ar revoliucijos, todėl atitiko SSRS cenzūros reikalavimus. Taip pat eilės pasižymėjo melodingumu. Dėl to šis eilėraštis ir tapo daina. Kitas pavyzdys - grupės Rondo atliekama daina „Atsidudėjimas“, kuri yra parašyta pagal J. Marcinkevičiaus eiles. Dainoje dainuojama apie tėvynę, tačiau ši daina neskatina kovoti dėl laisvės, todėl taippat atitiko SSRS cenzorių standartus. Šios eilės atitiko tuometinę ideologiją, buvo skambios, todėl virto dainomis.
  2. Prototype
    Taigi cia mano kalbejimas (be izangos ir pabaigos). Prasau jusu ivertinti ir padeti pataisyti, nes zinau, kad kalba gan zemo lygio
     
    *Pirmieji du eilėraščiai, kuriuos pristatysiu virto dainomis nuo tūkstantis aštuoni šimtai penkioliktų iki tūkstantis devyni šimtai aštuonioliktų metų. Šiuo laikotarpiu Lietuva buvo okupuota Carinės Rusijos imperijos. Vienas tokių eilėraščių – Maironio „Lietuva Brangi“. Šiame eilėraštyje kalbama apie Dievą, apie tautiškumą ir gamtą – visa tai, kas buvo brangu lietuviams. Eilėrašis bei daina žadino tautinę savimonę, skatino siekti nepriklausomybės. Kitas eilėraštis – taip pat Maironio „Oi, neverk, Matušėle“. Eilės parašytos meilės tėvynei tema. Kūrinyje pabrėžiamos tokio vertybes, kaip patriotizmas, drąsa bei pasiaukojimas. Abiem Maironio eilėraščiams muziką sukūrė Juozas Naujalis, kuris taip pat labai mylėjo tėvynė. Šiuo laikotarpiu dainomis virtusios eilės skatino meilę tėvynei.
    *Kiti du eilėraščiai dainomis virto paskutiniais Tarybų Sąjungos okupaciniais metais, tai yra nuo tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt penktų iki tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt pirmųjų metų. J. Marcinkevičiau eilės buvo melodingos, prasmingos, o svarbiausia – puikiai tiko tautiškumui žadinti, todėl jos virto ne viena daina. Pavyzdžiui, eilėraštis „Kaip laisvė“. Eilėraščiu perteikiamas ilgas ir sunkus kelias nepriklausomybės link.Tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt aštuntais metais šios eilės tapo Eurikos Masytės dainos „Laisvė“ tekstu. Ši daina buvo ypač populiari po sausio tryliktosios įvykių. Dar vienas patriotinis Marcinkevičiaus eilėraštis - „Lopšinė gimtinei ir motinai“. Tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt penktais metais šis eilėrašti virto daina, kuri, kaip ir „Laisvė“ yra populiari nuo atsiradimo iki šiandien. Šios dainos puikiai tiko išreikšti žmonių norą būti laisvais.
    *Paskutiniai du mano pristatomi eilėraščiai virto dainomis Tarybų sąjungos okupacijos metu. Šie eilėraščiai taip pat parašyti Justino Marcinkevičiaus. Po Romo Kalantos susideginimo ypač sustiprėjo SSRS cenzūra. Tai lėmė dainų kūrimą pagal poetų eiles. Viena tokių dainų – grupės Hiperbolė daina „Pažinimas“, parašyta pagal eilėraštį „Man reikia“. Eilėraščio tema – gyvenimo prasmės ieškojimas, noras pažinti pasauli, todėl eilėraštis nežadino tautiškumo, laisvės siekimo ar revoliucijos, todėl atitiko SSRS cenzūros reikalavimus. Taip pat eilės pasižymėjo melodingumu. Dėl to šis eilėraštis ir tapo daina. Kitas pavyzdys - grupės Rondo atliekama daina „Atsidudėjimas“, kuri yra parašyta pagal J. Marcinkevičiaus eiles. Dainoje dainuojama apie tėvynę, tačiau ši daina neskatina kovoti dėl laisvės, todėl taippat atitiko SSRS cenzorių standartus. Šios eilės atitiko tuometinę ideologiją, buvo skambios, todėl virto dainomis.