profesorius

Priklausomi
  • Pranešimai

    77
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    8
  • Atsiliepimai

    0%

profesorius paskutinį kartą laimėjo Vasario 9

profesorius patalpino geriausiai įvertintą turinį!

Reputacija

151 Labai gera

4 sekėjai

Apie profesorius

  • Rangas

  • Gimimo data 1989.03.01

Kontaktai

  • Skype
    a_pixie

Profilio informacija

  • Miestas
    Kaunas
  • Pomėgiai
    Muzika, zaidimu kolekcionavimas.
  • Lytis
    Vyras

Žaidėjo informacija

  • Turimos konsolės
    PS3, PS2, PS1, PS Vita, XBOX 360, XBOX, Wii U, Wii, GameCube, N64, SNES, NES, DS, GBA, GBC, GameBoy, Mega Drive
  • PlayStation Network ID
    talasokratas

Paskutiniai lankytojai

Paskutinių lankytojų blokas yra išjungtas ir nėra rodomas kitiems nariams.

  1. profesorius

    Profesoriaus turtas

    Mano turtas, kuri renku nuo 2009m.
  2. oho tokios naujienos net mane prikele butu ka veikti rudens vakarais
  3. Tu man nepatinki ir kiauriai permatau, kad po tavo durnelio ir optimistiško geriečio kauke slepiasi savanaudis aukšto intelekto niekšas, kurį galbūt kadaise traumavo aplinkiniai...bet vistiek turiu pasakyti, kad tai šaunus video ir šauni užduotis. Linksmų švenčių
  4. Nenoriu pasirodyti aršus tiesiog neturiu tiek laiko atrašinėti į niekus: pirmoje pastraipoje pats sau prieštaraujate. Antroje pastraipoje kalbate apie tai, kad jums nepatiko, kad iš jūsų pirko, todėl nusprendėte nepardavinėti, o poto smerkėtė youtube, net nesuprasdamas ir nepamėginęs jo, bet kai kažkas iš draugų pasakė, kad youtube yra gerai tada tapote youtube dalimi. Ignoruosiu suprasdamas tai kaip "užvaldė godumas". Tuomet kažkas iš draugų galėtų pasakyti kad godumas yra blogai. Žaidimų mainams reikia turėti, bet kodėl pats juos perkate, ne tik skelbimuose, bet ir turguje ir pan, o ne vien tik mainotės? Naujas žmogus nori kažkokio žaidimo, bet jo negali įsigyti, kadangi jūs norite mainyti, jam reikia surasti atliekamą žaidimą, kurį galėtų mainyti, bet greičiausiai jo neras, nes tikimybė didelė, kad jis jau guli kažkur pas jus. Tai pasirinkimas kaip ir duotas, bet realiai jo nėra. Abejoju ar aš savo daiktų tarpe rasčiau ką pasiūlyti. Ar ne taip viskas vyksta? Ar naujokai išvis nepageidaujami, nes jūs kaip koks mafijos tėvas valdote rinką? Nieko asmeniško prieš jus neturiu, tiesiog nesuprantu, kaip tokia sistema veikia plačiau, nei kažkoks išrinktųjų draugų ratas. Nieko prieš tai taip pat neturiu, tiesiog gaila žinoti, kad tie žaidimai patenka pas kažką, jie sugrupuojami vienodais po kažkiek vienetų ir tiesiog prapuola, nebeišvysdami dienos šviesos. Mano nuomone tai kaupimas visu gražumu.
  5. Ačiū, kad netingėjai paskaityti ir smagu, kad patiko, sėkmės ir toliau ugdant jaunimą Gal straipsnyje pateikiau, kad iš to užsidirbinėti yra blogai, tai savaime nėra blogai, blogai tampa tada kai pradedi tai išnaudoti. Manau jeigu esu nusistatęs ribą, už kiek pirktum ir ta riba atitinka kainą už kurią parduodi žaidimą, tada viskas gerai. Problema prasideda tada, kai turi žemas pirkimo ribas, bet labai aukštas pardavimo ribas.Tada jaunimas ir bėga, nes pamato iš arti šią problemą. Ar nemanai?
  6. Labas, ačiū už įvertinimą ir kad netingėjai parašyti Tiesa tekste labai kritikiškai aprašau pardavėjus, bet pabrėžiu, kad ne visus, o tik tuos kas iš to užsidirbinėja pinigus. Aš kaip tik esu už mainus/pardavimus, kad žmonės nekauptų daiktų, o jais dalintųsi. Be abejo tai puiki idėja, turėti hobį ir dar iš to užsidirbti, bet tai prastas, mūsų seimūnų lygio mąstymas - svarbu dabar man gerai, o kas po manęs bus tai ne mano reikalas. Rašiau, kad tai mada ir ji greit nepraeis, bet kažkada praeis. Gal pameni kaip buvo su butų pirkimo bumu? Žmonės pirko butus už 500,000Lt, tik tam, kad sužinotų, kad po po kelių metų jų vertė taps 125,000 Lt. Nesinori, kad ir su žaidimais tai nutiktų, todėl kritikuoju žmones, pučiančius kainas. Atvejų, kada turguje gali nusipirkti neveikiantį daiktą pasitaiko. Tačiau man taip būna retai, o jei ir pasitaiko, tai pardavėjas visada pasako, kad netikrino, ar nemokėjo įjungti, bet dėl to ir parduoda už atitinkamą kainą. Pardavėjai ir turėtų prisipažinti, jei kažko neįjungia - turguje reikia bendrauti su žmonėmis. Aš vienas iš tų žmonių kurie elektronikoje nelabai gaudosi, bet remdamasis visokiais gidais ir nebijodamas sugadinti dažniausiai sėkmingai pasidarau ką reikia. O jei nenori pats yra žmonių, kurie tvarko. Taigi nemanau, kad jie pražūtų ir be jūsų pagalbos, Rietavsv, galiausiai vistiek turbūt pigiau išeitų pirkti ir remontą daryti atskirai, ar ne taip? O gal jums reikėtų sukurti kokį savo garantijos ženklą? Galbūt tas minėtasis audeklas tai ir yra. Bet aš ir manau dauguma kitų puikiai apsieina ir be jo. O turgus ar kažkas manau yra kiekvieno aplinkoje, Lietuva nėra milžiniška valstybė, tik kaip minėjau tam reikia skirti laiko ir pastangų. Kiek laiko užtrunka taisyti puikiai žinau, ypač jei reikia dalių gauti, pvz. kol paleidau savo pirmąjį zombį-frankenšteiną iš visokių atliekų surinktą Nintendo DS praėjo mažiausiai pusė metų. Pastaruoju metu paaukojau visą savaitgalį vienos nesenai išlindusios ntsc konsolės atstatymui, reikėjo įdėti nemažai darbo valant, taisant ir beieškant pakaitalų trūkstamoms dalims, bei skirti nemažai laiko ieškant informacijos ir patarimų internete. Dėl komplektų pirkimo, galbūt ne ten žiūriu, bet žaidimu pardavimuose iš tamstos pusės nebuna labai jau daug. Ar nebūna, kad ir tie nenorimieji žaidimai randa kelią i lentyną? O tas parduodamas komplektas tampa tik konsolė su labiausiai kolekcijoje pasikartojančiu žaidimu? Žinoma nesinori parduoti pigiau nei parduodi, bet gal iš viso nereiktų kreipti dėmesio į žmones, kurie tik komplektą parduoda? Jie paprasčiausiai remdamiesi vienu geru žaidimu nori viską parduoti. Aišku tuomet kyla klausimas, kaip atsikratyti kitais žaidimais nenuleidžiant kainos. Vienaip ar kitaip, aš pasidariau sau tokią išvadą, kad jūs norite pirkti už centus iš kitų, bet parduot norite už šimtus litų. Tokia vat provakacija iš mano pusės jūsų atžvilgiu. Apie tą draugą, tai jis padėjo man daug gėrio įsigyti nė kiek nepadidintomis kainomis, ir stengiasi pastoviai perleisti rastus daiktus, kurie jam atrodo neįdomūs, pirmiausia dėdamas juos į mainyk. Jis manęs net nepažinodamas, tiesiog paskolino neribotom laikui pažaisti keletą retų ir labai gerų žaidimų, kai norėjau išbandyti savo naujai įsigytą N64 konsolę.Aišku galima pasakyti ir blogų dalykų, galbūt kitomis aplinkybėmis jei bučiau susipažinęs vėliau, gal ir nenorėčiau su juo turėti reikalų, bet tai jau pasėkmė to, kas įvyko per pastaruosius kelis metus. Užtai dabar jau žinodamas, kad galima apsieiti ir be pagrindinių skelbimų kūrėjų, nenoriu turėti reikalų ir su daiktais nuo balto blizgančio audeklo, bent jau šioje srityje. Nutikus gedimui gal ir kreipsiuos, negali žinoti. O man bijoti nėra ko, aš jau verčiau liksiu be žaidimo, nei kažkam gerinsiuos. O jei su manimi elgiamasi sąžiningai aš ir stengiuos atsilyginti.
  7. Norėjau pažiūrėti, kokių variantų tau, bet užkliuvo šitas: http://www.mainyk.lt/daiktas/sony-playstation-1-zaidimu-kompiuteris-zaidimai/691344 Būk atsargus su tokiais, nes rašo, kad veikia tik su originaliais žaidimais, bet aš žiūrėdamas į žaidimus nesuprantu. Ant visų žaidimų rašo PAL, bet originalūs PAL žaidimai yra dvigubai storesnėse dežutėse, kadangi be cd, ten turi tilpti ir stora instrukcijos kygutė. Southpark žaidimas yra NTSC, kadangi reitingas ant jo yra M, o raidėmis žymimi amerikiečiu reitingai. PAL versija būtų paženklinta skaičiais pvz 11+, 18 ir pan. Amerikietiški originalai būna įprastose plonose dėžutėse. Tiek Pal tiek NTSC originalių diskų darbinė dalis yra juodos spalvos. Taigi išvada tai čipuotas psone, kas nėra blogai, nes gali žaisti neoriginalius žaidimus, bet pardavėjas neoriginalius žaidimus nori prastumti kaip originalius, o tai jau blogai. Kita vertus negali žinoti ar jis tiesą sakė ir ar išvis jam paleido tuos žaidimus.
  8. Ačiū, kad paskaitei Ne, tai ne mano kolekcija, aš iš interneto tą nuotrauka paimiau, nes man pasirodė graži mano kolekcija kuklesnė ir tokių lentynų neturiu yra nuotraukos galerijoje, ką turiu
  9. Sakyčiau kad visai retro, nes psx jau 20 metų senumo pasak wikipedijos,the console was released in Japan on December 3, 1994, taigi kaip tik jubiliejaus proga gali pradėti kolekciją pirmo PS žaidimų esu gavęs iš sendaikčių turgaus, skelbimų ir skudurynų. Skelbimuose buvo prie parduodamų PS2 žaidimų. Gal turi pažįstamų UK, ten playstation žaidimų kainos nėra aukštos, pasiųsk pažįstamus pasidairyti po vietines žaidimų parduotuves ir cash converterius. O pačiai pradžiai jei nuspręsi, galėčiau perleisti keletą savo žaidimų
  10. Rašau norintiems pradėti rinkti retro žaidimų kolekciją. Atsakyti ar verta galima įvertinus kelis nesudėtingus jeigu. Neverta - jeigu tai planuojama daryti dėl mados ir jeigu manai, kad viską susirinksi per skelbimus, nes tiesiog tai būtų per brangu ir yra daug pigesnių ir prasmingesnių užsiėmimų. Verta - jeigu, ketini susigrąžinti savo mėgstamiausius žaidimus ar iš tikro žaviesi praeities technologijomis, bei gali skirti laiko žaidimų medžioklei. Prieš kažkiek, nebaisiai daug metų, pradėjo sparčiai populiarėti retro žaidimų kolekcionavimas. Tai įtakojo nintendo wii virtualios konsolės žaidimų atsiradimas, kai už pinigus iš internetinės Nintendo parduotuvės į Wii atmintį gali parsisiųsti prieš tai buvusių konsolių žaidimus, kitaip tariant tai oficialus Nitendo žaidimų emuliatorius, bei sparčiai populiarėjantys video žaidimų kanalai Youtube. Visa tai įvyko dėl vieno magiško dalyko - nostalgijos. Dabar šis pomėgis ant bangos ir panašu, kad mada greit nepraeis. Populiarumo pasekmė - tai tapo ypatingai brangiu hobiu. Panašu, kad jei žaidimas turi ant jo užklijuotą Zeldos vardą - jis aukso vertės, ir tuo pradėjo naudotis papildomai užsidirbti siekantys asmenys. Aš pradėjau kolekcionuoti, nes man tai buvo natūralu, taip nutiko, kad patys pirmieji žaidimai, kuriuos žaidžiau buvo labai geri (Darkwing Duck, The Flintstones: Surprise at Dinosaur Peak, Chip 'n' Dale, TMNT 2: arcade game, Super Mario Bros, Felix the Cat), tai paliko gerą įspūdį apie tuometinį zilitoną ir aš kartas nuo karto vis norėdavau grįžti prie jų, kol palaipsniui nusprendžiau susigražinti savo mylimiausius vaikystės žaidimus ir įsigyti tuos, apie kuriuos buvau girdėjęs ir visada norėjau pažaisti ( Super Mario 64, LoZ: Wind Waker, Resident Evil Zero ir t.t.). Tuo užsiimu jau penktus metus. Man prisijungus į kolekcionierių gretas, Lietuvoje jau buvo žmonių su milžiniškomis kolekcijomis - tai buvo įkvėpimas, kad galėjau pasiekti ko norėjau. Tačiau tuo metu senus žaidimus pradėjo rinkti ir daugiau nostalgijos gerbėjų ir laikui bėgant viskas buvo sugadinta. Pradžioje skelbimų buvo labai mažai - bet jie buvo gerom kainom. Pavyzdys - įsigijau savo Super Nintendo su 7 žaidimais (jų tarpe Donkey Kong Country 1 ir 3 dalys, Castlevania Vampire's Kiss) už 70lt. Įsigijau kitą puikios buklės Super Nintendo su dėže ir Mario All Stars žaidimu už 20 Lt, tuomet pirmąjį SNES išmainiau į Gamecube. Pagrindinis kolekcijos papildymas vyko mainais arba paieškomis sendaikčiu turguje. Bendrą vaizdą įsivaizduojate. Šiomis dienomis tas pats Nintendo su vienu, kažkieno kolekcijai netikusiu ir atlikusiu žaidimu kainuoja apie 130lt, nors pasirinkimo ir netrūksta. Taigi grubiai tariant reali daikto kaina šiuo atveju išpūsta 6,5 karto. Žiūrint į šviesiąją pusę, kartais pasitaiko ir teisingų skelbimų geromis kainomis. Tokia situacija pasaulyje nusistovėjusi jau senokai, o prieš porą metų taip nutiko ir Lietuvoje. Ir kuo toliau ji tampa vis labiau apgailėtina, kadangi atsirado dvi niekingos šitos požeminės ir vis besiplečiančios industrijos atstovų rušys - perpardavinėtojai ir kaupikai. Perpardavinėtojai - tai tie, kurie ieško žaidimų pigiau ir juos parduoda su milžinišku antkainiu. Naujokai kolekcionieriai pamatę tokias kainas, mano kad jos yra normalios ir nenorėdami blogina situacija parduodami savo atliekamus žaidimus tokiomis pat ar dar aukštesnėmis kainomis, galbūt lygindami jas su ebay kainomis, kur situacija, kaip minėjau, nekontroliuojamai bloga jau ilgą laiką. Rezultatas - dabar žaidimų skelbimų yra apstu, bet tokiomis kainomis, kad daiktus gali įsigyti tik patys turtingiausi. Kaupikai - tai tokia kolekcionierių rūšis, kurios atstovai renka ir krauna i lentynas bet ką, svarbu, kad jos pilnėtų, o gavę naują žaidimą ir jį pažaidę 10 minučių jau nori kito. Jie neperleidžia kitiems net tų žaidimų, kuriuos jie laiko blogais. Tokie žmogėnai trugdo, tiems, kurie nori žaisti. Duosiu pavizdį, daugelio nemėgstami bet mano mylimi NES žaidimai - Ghosts and Goblins ir Jurassic Park guli pas kažkokį kaupiką lentynoje, ir jie niekada nebus žaidžiami, gal net priešingai, jie bus kritikuojami, bet vistiek ten gulės, kai mano rankose jie būtų bent jau kartą per metus žaidžiami su malonumu. Aš pats niekada nelaikau to žaidimo, kuris man nepatinka ar manau, kad jį perėjes nenorėsiu dar kartą pereiti. Blogiausi iš visų tai abiejų šių tipų kombinacijos, kurie pardavinėja tik besidubliuojančius daiktus, be abejo nepamiršdami jus kuo labiau apiplėšti. Tokių žmonių skelbimai vyrauja įvairiuose portaluose, jie labai aktyvus, kurdami savo video, komentuodami, tuo metu galbūt to net nenorėdami smarkiai kenkdami šiai bendruomenei. Net mainydami jie vertina ir lygina žaidimų kainas. Šie mano aprašyti tipai ir pablogėjusi situacija ne kartą vertė susimastyti apie šio hobio nutraukimą, bet nusprendžiau nepasiduoti, kol neturėsiu savo mėgstamiausiųjų savo rankose. Asmeninė patirtis: Visas šitas laikas, skirtas kolekcijai buvo labai smagus. Viską lemia tie nerealūs potyriai, kai gauni labai norėtą ir ilgai ieškotą žaidimą, kai randi dar nebandytą žaidimų konsolę, ypač jei jau kuris laikas nori ją išbandyti, o kartais pradžiuginantis net ir bet koks radinys, kai ilgą laiką nieko naujo neberandi. Nieko nėra smagiau, kai gali pasidalinti tuo su kitu žmogumi, tada kai su geru draugu ar draugais žaidi kabinančius dviejų ar daugiau žaidėjų žaidimus ir visi smagiai leidžia laiką bendraudami, bei mainų metu, kai matai, kad žmogui suteiki džiaugsmo. Visada smagu paštu gauti siuntinį, ypač jei jis didelis, o ir jo laukimas suteikia gerų jausmų. Rinkdamas žaidimus išmokau ir naujų dalykų. Pavyzdžiui naudotis pašto paslaugomis ) Seniau buvau labai drovus ir nemėgdavau skambinti telefonu, tačiau kontaktavimas su įvairių skelbimų autoriais privertė bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, nuo vaikų iki jų mamų, kurios sunkiai gaudosi apie ką eina kalba. Išmokau derėtis, supratau, kad dauguma kainų yra šiek tiek pataisomos. Dar viena svarbi priežastis, kodėl man tai patinka - tai laiko išbandymus atlaikusių, klasikinių ir nepamirštamų žaidimų patyrimas, žaidimų, kurių nestikėjai pažaisti, ir visa tai vyksta taip kaip buvo sugalvota - tu sėdi ant sofos prieš teliką su pulteliu rankose ir tuo mėgaujies. Daugybė valandų džiaugsmo. Vienas iš tokių žaidimų Legend Of Zelda Ocarina of Time, tai atskiras gyvenimo nuotykis, o gerų Nintendo 64 emuliatorių nėra, todėl originalų turėjimas - vienintelis būdas, pajusti visą šią galią 100%. Labai norėčiau patarti žmonėms norintiems pradėti, o galbūt nesenai pradėjusiems užsiiminėti retro žaidimų kolekcionavimų. Mano TOP 7 patarimai: 1. Nepasidaryk gobšus, neskubėk, nenorėk visko įsigyti per naktį ir gerbk kitus gerbtinus kolekcionierius. 2. Pastebėjau, kad kolekcijos dydis nemažai priklauso nuo gyvenamosios vietos. Pasidomėk, kurie sendaikčių turgūs yra arčiausiai tavo gyvenamosios vietos. Tai turėtų būti pagrindinis tavo lobių šaltinis 3. Nepasiduok, jei tame turguje, nerasi nieko 5 kartus iš eilės, galbūt rasi šeštąjį. Tavo išsvajota SEGA ar Nintendo nebūtinai turi laukti tavęs išskėstomis rankomis. 4. Puikios ir pigios konsolės pradžiai - PS1 ir Sega Mega Drive 2, tik nepirk jų nuo blizgančio balto audeklo per skelbimą, o kantriai ieškok turguje. Aš už savo PS1 mokėjau 20lt, psOne - 20lt, pernai Sega Mega Drive 2 pirkau uz 5 lt, visur buvo pilnas komplektas. 5. Laikykis tam tikros sumos už kiek gali pirkti žaidimą ir būk kantrus. Įsivesk taisyklę: neperku žaidimų kurie kainuoja daugiau 20lt. Iš patirties: pirkau Super Mario Sunshine žaidimą už 50lt, nes labai norėjau jį pažaisti. Po pusmečio jų atsirado daugiau už gerokai mažesnę kainą. Be abejo man tas žaidimas buvo vertas pinigų, nes suteikė daugybė valandų linksmybių, todėl nieko nesigailiu, bet pamoka tokia. 6. Ieškok dėvetų drabužių parduotuvėse, komisuose, labdarynuose. 7. Atsiskaitant ir parduodant internetu laikykis paprastos taisyklės. Pirmą atliekamas pinigų pervedimas, pervedimui įvykus išsiunčiami daiktai. Nesiųsk pirmas daiktų kitam, ir neprašyk daiktų iš kitų neturėdamas pinigų ir problemų neturėtų kilti. Norėčiau sužinoti komentaruose, ar svarstote pradėti tokia kolekciją? O jei pradėjote tai kada ir kaip sekas? Aš norėčiau pabendrauti, su žmonėmis, kurie renka žaidimus, ne tik tam, kad kauptų, bet juos ir žaidžia. Norėčiau padėti naujokams. Galbūt senieji kolekcionieriai gali pasidalinti patarimais ir patirtimi. Ačiū.
  11. Jei nusprendei įveikti šį žaidimą tau reikės patarimų, todėl nusprendžiau pasidalinti tuo ką pats išmokau sunkiuoju būdu. Pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, kaip žaidė AVGN. Šis video padės atitinkamai nusiteikti ir duos tikrai naudingų patarimų. Sakyčiau jis labai geras žaidėjas, vien dėl to, kad savo video nieko neužsiminė apie paslėptus atsarginius šarvus ir žaidė be jų, kas gerokai apsunkina šį žaidimą. O aš šiektiek pakomentuosiu jo žaidimą pagal save: 1) skydas man yra geresnis ginklas už peilį; paskutiniam lygyje kankintis del peilio tikrai neverta, tiesa, jis buvo teisus, vienaragio su skydu nugalėti neįmanoma, tačiau nesunku nuo jo pabėgti (net ir AVGN video matėsi, kad jis turėjo puiką progą tiesiog užlipti kopėčiom ir vienaragį palikti apačioje); 2) fakelas 2-2 lygyje virs kopėčių atsiranda, kai užlipi į paskutinį aukštą, tačiau jame yra paslėpti šarvai, o ugnies išvengti yra labai paprasta - nusileidus iš paskutinio aukšto, reikėtų palipėti dar šiek tiek žemiau link 3 aukšto, tada saugiai grįžti i 4 aukštą; 3) ta žaidimo klaida kai sužeidi raudoną velnią ir pasitrauki iš ekrano veikia ant visų raudonų velnių (išskyrus du). Mano taisyklės: 1. Įvaldyti atbulinę ataką šokant į priekį. Šuolio trajektorijos ir nusileidimo padėties valdyti negali, bet gali valdyti į kurią pusę šaudai. Šiame žaidime stoviniuoti vienoje vietoje nelabai patariu, todėl pravartu priešus esančius už nugaros nužudyti judant į priekį. 2. Vienaragis atsparus skydui, drakonas atsparus iečiai. Geriau skydą naudoti prieš drakoną, o ietį prieš vienaragį. Arba naudoti peilį prieš abu. 3. Per visą žaidimą kovoti būtina tik su dviem raudonais velniais(paskutinis velnias 3-2, ir velnias viduryje kelio 6 lygyje) . Kitų velnių galima išvengti naudojant AVGN velnių dingimo triuka arba tiesiog bėgti nuo jų iki checko(1 ir 4 lygiai). AVGN triukas - pašauk velnią ir patrauk jį iš ekrano. Palauk 3 žaidimo sekundes nuošaliai nuėjęs šiek tiek toliau nuo jo ir 8 kart iš 10 gali saugiai judėti pirmyn. 4. Nors visi priešai elgiasi ir atsiranda atsitiktinai, bet jei judėsi negaišdamas laiko jie bus tuo pačiu metu toje pačioje vietoje. 5. Naudokis paslėptais šarvais ir paslėptu laiko papildymu. Deja visų jų išdėstymo lygiuose nežinau, kartais reikia atsitūpti, kartais pašokti atitinkamoje vietoje. 6. Jei esi su šarvais ir bandysi gauti slaptus atsarginius šarvus - jie ne tik nepasirodys, bet visai išnyks ir praradęs pirmuosius šarvus tuo ėjimu antrųjų jau negausi. 7. Šaudymui naudoti turbo funkciją (padeda prieš šikančius dičkius, nudojant kitus ginklus nei peilį - jie nespėja net pajudėt). Įmanoma ir be turbo, bet tada dičkius reikia nuvilioti toliau nuo kopėčių Ginklai: 1. Ietis - skrenda toli ir tiesiai, neblogas ginklas, bet visiškai neveiksmingas prieš drakoną - suvariau jam į galvą daugybę šuvių bet niekaip nemirė 2. Peilis - skrenda toli, tiesiai ir greitas. 3. Fakelas - skrenda arti, daro lanką ir nukritęs ant žemės dega. Ekrane vienu metu gali būti tik du ir įvaldyti sunku. Kaip ir kirvis geras ginklas kovojant prieš raudoną velnią. 4. Kirvis - skrenda arti, daro lanką ir skrenda kiaurai priešus. Puikus prieš drakoną ir raudoną velnią, bet neveiksmingas prieš šikalius (žr. mano video 5 lygį). 5. Skydas - geriausias ginklas, skrenda arti, bet tiesiai ir greitas. Atstumo pakanka beto numuša priešų kulkas. Neveiksmingas prieš vertikliai krentančius mėlynus šikalio šūdus ir prieš vienaragį. Kas keisčiausia lengviausia šio žaidimo dalis yra bosai. 1. Vienaragis - taktika paprasta - tupi, šaudai ir tikiesi geriausio. Atsparus skydui. Kiti ginklai nužudo per 10 šūvių 2. Drakonas - jam reikia 5 šuvių į galvą. Atsparus iečiai. Taktika apibūdino AVGN - tiesiog jį nužudai ir tiek. Bet padėsiu jį įveikti 6 lygį: jam pasirodžius šokti į kairę ir naudoti taisyklę nr.1. jis greičiausiai praskris pro galvą, tolyn į kairę, tada reikėtų jo palaukti kol apsisuks ir kai jau jis artinsis, reikia šokti į dešinę ir vėl naudoti taisyklę nr.1. nusileidus ant žemės bėgti kuo toliau į dešinę, apsisukti pralįsti pro jį ir eiti į kairę, drakonas apsisuks, ir tiesiai be jokių bangelių skris link riterio, tada puiki proga tiesiog šaudyt jam į galvą, jeigu prieš tai jam kliuvo, drakonas turetų mirti greičiau, negu spės paliesti ir atimti šarvus ar paversti į kaulus. 3. Šėtonas - reikalauja 10 šūvių. Neefektvus prieš atsitūpusius riterius, todėl kai daro lanką virš galvos reikia atsitūpti ir būsi saugus.Belieka saugotis šovinių ir laiku atakuot. 4. Velnias - paskutinis bosas. Lengviausias visų laikų bosas. Kažkiek šūvių į galvą ir baigta. Naudoti tiktai skydą. Pereinu prie patarimų lygiams įveikti. 1-1 Iš po žemių atsitiktinėse vietose išlenda 3 zombiai. Nušauni juos visus ir turi apie 3 žaidimo sekundes judėjimui pirmyn iki naujos zombių partijos. Po trijų sekundžių geriausia sustot, palaukt naujų zmobių ir vel juos pravalyt. Galbūt pasiseks ir vienas iš jų atneš peilį. Taip judi iki kopėčių, siulyčiau eiti per viršų, nes ten mažiau zombių ir gali nušauti šaudančias gėles. Eini tolyn, pasibaigus platformai šoki į apačią. Prasivalai tris zombius, nušauni paukštį ant antkapio, jį peršoki ir čia nereikia skubėti. Dauguma žaidėjų čia ir baigia savo žaidimą pasiekę pirmą raudoną velnią. Yra trys būdai jį praeiti: 1) jį nužudyt remiantis taisyklė nr. 1 2) pasistengt jį pradangint, jei dar nepaimei fakelo 3) bandyt bėgti nuo jo, nes už jo ir už plaukiojančios platformos yra pirmas checkas . Jei pavyko jį iveikti už plaukiojančios platformos, priešais medžius reiktų pašokinėt ir atsiras paslėpti šarvai. 1-2 Bėgi pirmyn saugais skraidančiu šarvų ir vaiduoklių-kebabų. Pastarieji mėto šakutes. Pasieki vienaragį, atsitupi ir šaudai į jį iš tolo. 2-1 Bėgi i dešinę ir šokinėji į viršų ant platformų. Pasiekęs kraštą šoki kuo toliau i dešinę ir nusileidi apačioje ant krentančios platformos. Kol ji nukris turi apie vieną sekundę, per kurią gali bėgti link platformos krašto tiek, kad užteks peršokti ant sausumos. 2-2 Čia prasideda linksmumas. Daugybė bandymų ir galiausiai pavyks. Mano patarimai keli: 1) paukštis - pats sunkiausias priešas, jis atskrenda pačiu blogiausiu metu. Jis pasirodo kas 5 žaidimo sekundes, todėl prieš puolant didelį šikalių geriausia palaukt paukščio, jį nužudyt ir tada ramiai pult apsišikėlį. 2) atsarginiai šarvai 5 aukšte prie kairės sienos. Pašok. Paėmęs šarvus pirmom kopėčiom leiskis į 4 aukštą ir norėdamas išvengti fakelo, papildomai nusileisk į 3 aukštą, tada ramiai gali eiti 4 aukštu į dešinę 3) man ne kartą pritrūko laiko. Paslėpta +1 min yra prie antros duobės su judančiom platformom. Joje juda 3 platformos. Reikia stovėti ant pirmos platformos dešinio krašto ir šokinėti. Ant žemės esančios už platformų turėtų nukristi apvalus mirksintis daiktas. Tai +1 minutė. 3-1 Nieko ypatingo, panašu į pirmą lygį. Jei iki čia nuėjai iš kažkelinto karto pereisi. 3-2 Čia laukia 4 raudoni velniai, 2 slapti šarvai. Pirmus tris raudonus velnius galima pradangti jeigu turi peili arba ietį. Pradžioj laukia raudonas velnias ir šikšnosparnis. Juo praėjes prieini dar viena raudoną velnią. Iškart už jo priešais kopėčias visada atsiranda vaiduoklis, kuris visada prigauna jei jį pamiršti. Primom kopėčiom nelipk, šokinėk į viršų greituoju būdu. Priėjęs antras kopėčias lipk jomis ir eik į dešinę. Užšok ant ilgiausio "laipto" ir šok į dešinę taip, kad neužšoktum ant sekančio "laipo", šitaip aktyvuosi 2 velniukus kuries atskris į tave iš priekio ir ramiai stovėdamas vietoj abu juos nušausi. Ant ilgiausio "laipto" pašokinėk į kairė pusę ir turėtų nukristi atsarginiai šarvai. Pora "laiptų" aukščiau laukia 3 raudonas velnias. Už jo kažkas panašaus į didelę duobę. Nusileisk į žemiausia padėtį, ir maždaug iš vidurio šok i dešinę. Po ilgo kritimo turėtum nusileist ant antro iškyšulio, jei reikia atsitūpk prie sienos ir apačią pradės kristi atsarginiai šarvai. Leiskis žemyn. Čia laukia velnias, kurio pradangti man niekad nepavyko. Jį teks iveikti. Priešais jį yra mirksintis daiktas. Jis laikinai paverčia i begingklę varlę. Geriau jo vengti. Iškart už jo yra fakelas. Patarčiau jo neimti, tačiau jeigu atėjai su ietim, privalai jį pasiimti, nes drakonas atsparus iečiai. Jeigu miršti pas drakoną, kartoji lygį nuo checko su fakelu, tada reikalai pasunkėja, bet tikrai pereti įmanoma ir netgi dar smagiau. Pajauti malonumą žudydamas pačius baisiausius priešus. 4-1 Šokinėji ant akies obouolių platformų. Pasieki galą peršoki raudoną velnią ir mėgini pasiekti checką, kuris visai šalia. 4-2 Paskubom varai į priekį, ir saugais mėlynų velnių.Už jų raudonas velnias, už kurio drakonas. Pats lengviausias lygis žaidime. 5 Čia baigiasi checkai esantys lygio viduryje. Svarbiausia - lygio pradžioj neužsibūti vienoj vietoj ir stengtis veržtis pirmyn. Pasiekus dičkius galima sulėtint tempą. Neimti kirvio, jis neefektyvus prieš dičkius. Bosas - Šėtonas. 6 Pats sunkiausias lygis kokį teko žaisti gyvenime. Ir priedo papildytas mažais džiaugsmais - čia pilna glitchų, tokių kaip 1) kopėčios kuriom užlipdamas pastringi pasilenkusioj padėty ir jei tave paliečia priešas miršti tik tada kai pajudi 2) kebabai atsiranda iš niekur tiesiai ant riterio 3) raudonas velnias, kurį reikia būtinai nugalėti tampa nematomas ir tenka pasikliaut tiesiog nuojauta. Strategija tokia - pailipi kopėčiom, beveik iki viršaus ir kantriai lauki kol vienaragis nubėgs toli į kairę. Tada greitai užlipi ir skubi link kopėčių į sekantį aukštą. Paimi skydą, nugali drakoną. Palipi pora kopėčių aukščiau, ant mažos platformos kairėje laukia paslėpti šarvai, lipi aukščiau, išvengi fakelo. Palauki kol šikantis dičkis nueis toli į kairę, užlipi kopėčiom, neprikeli raudono velnio, ir pasieki pačią sunkiausią vieta žaidime - raudonas velnias virš galvos vidury kelio, kuris dar sugeba pavirsti nematomu. Reikia šiektiek palipti kopėčiom ir saugotis dičkio šūdų. Aktyvuoji raudoną velnią, leidies žemyn pastrauki šiek tiek kairėn, ir belieka kovoti. Už jo dar laukia netikėtų kebabų, ir du Šėtonai. Šėtonus prikelti po vieną. Palyginus su tuo raudonu velniu jie lengvi. 7 Tiesiog bosas, kurį galima pereiti iš pirmo karto. Apiima labai geras jausmas, tada procesą pakartoti dar kartą bet antrą kartą grįžti į pirmą lygį visai smagu. Antras kartas šiek tiek sunkesnis - kiek pastebėjau tai kai kur atsiranda daugiau kebabų-vaiduoklių ir kai kurie priešai greitesni. Galima žaisti ir trečia roundą, bet tada 1-2 lygyje miške kebabų tiek daug kad nepasitelkiant emuliatoriaus seivų tos vietos pereiti beveik neįmanoma. Čia pridedu savo video, kuris tikiuosi padės bandantiems perprasti šį žaidimą. Reikėjo nemažai valandų, kad galėčiau palyginus taip lengvai prabėgti per šį velniškai sunkų žaidimą. Žaidžiau per emuliatorių ant nintendo wii konsolės. Naudojau turbo funkcija. Esu perėjęs ir be turbo.
  12. Greičiau mazochistas bet ir tai ne, nes pasirodo visai smagus žaidimas ypač dviems žaidėjams, nes nereikia ilgai laukti kol kitas mirs pamiršau tai apžvalgoj aprašyti siulyčiau pasinaudoti mano gidu ir pačiam pereiti vistiek kas nors priims mano iššūkį
  13. Ghosts and Goblins pirma kartą žaidžiau 7 ar 8 klasėje, kai iš klasioko gavau famiklono kasetę 4 in 1. Tuo metu nepavyko pereiti pirmo raudono velnio, kuris atrodė kaip lygio bosas. Žaidimas sunkus, tiesa pasakius velniškai sunkus. Vienas iš pačių sunkiausių žaidimų. Ta kasetė išvis teikė mažai malonumo, nes like trys žaidimai taip pat buvo sunkūs: contra, top gun ir thundercade. Dabar apie ši žadimą galiu pasakyti daugiau nors nemanau, kad apie jį verta daug šnekėt, nes šis žaidimas pakankamai įžymus. Žaidimo esmė tokia - valdai riteri Arturą ir bandai išgelbeti princesę iš Velnio gniaužtų. Naudodamas įvairius ginklus ir pačius silpniausius šarvus visatoje eini per 6 lygius kol pasieki Velnio buveinę. Iš taško A keliauji i tašką B ir nieko daugiau. Norint užbaigti žaidimą reikia jį pereiti 2 kartus. Galima ir toliau tęsti žaidima, bet poto jis vis sunkėja. Iš kur kyla sunkumas? Tai sukelia nerangus šuolis, kuris ir pats savaime yra kaip mini-žaidimas, arba nusileisi saugiai arba ne (fifty-fifty), atsitiktinė priešų prigimtis - jie atsiranda kada nori, kur nori ir daro ką nori, bei faktas kad Artūrą nužudo tik du smūgiai. Žaidimo taisyklės pakankamai sąžiningos - lygiai nėra ilgi, nuo pirmo iki ketvirto lygio viduryje yra checkpointai ir suteitkas neribotas continue skaičius. Ar tai blogas žaidimas? Toli gražu ne, iš tikrujų tai vienas iš geriausių žaidimų kuriuos esu žaidęs. Kad žaidimas būtų geras reikia, kad jis būtų smagus ir įsimintinas. Tai kabinančiai smagus, bet labai sunkus žaidimas, tačiau pagaliau perėjus lygį apima labai geras jausmas, o kadangi lygių dizainas labai skirtingas ir tai yra tikrai puikus dizainas, šis jausmas vis kartojasi. Džiaugiuosi, kad pagaliau susitaikiau su šiuo žaidimu ir rekomenduoju jį pažaisti visiems kas save laiko gerais žaidėjais. 9/10, verta įsigyti