tymbarkFM

Norėdamas sužinoti tikimybę laimėti, bei neturėdamas ką veikti nusprendžiau surašyti visų užsiregistravusių dalyvių sąrašą, neįskaitant pasikartojančių postų. Iki šiol prisiregistravo 493 nariai. Taigi skaičiuokite patys savo šansus (kas kiek acc sukūrė ). Dalyvių sąrašas vachtangasDankratasOutKastdudeperfectStarscreamAGENT47auksinisEvalCokiberboiDwėskmanfredsdrake345KypuTeTpaByFUZAToxizRamizzzzzznarkasemantosisEpikusisstatu1atomixas1StddtndHancocklaumiusrefreshfakassssXadexstrelok16MGnonBlueSingGorDoMPBGMuscariADownUpFishermanBaikasaudriuxsgytpalaikis123GinXt4zYdomasa69360bebad4funaudriusvaldoegis123blistastadasas99DoZyMaYdugasLFXiksasRolazzThePavelokcreative348martynukazzzBatistaMooSharasiGexoDragasMykolaAltec128deivyzzIGNOLTAxxxxmasterdownloadTorasKlonasEmilis09Commodore64saldatbebrasmikizsChukazzLiquiDkiler01LuigiviliuxasJazasMrAlexButasJdasecaststalker15SwizzErikasLT1okakoezipas11Mantas7421superltjanikasAxis122tymbarkFMosmosaseravirusRedzisred-cat_eXNep4sMistaKisasBlinsrnrduxaskazkokscepaGhostasussxxXYREXx5XeviLawriuxshift8650PeepignssweepertamulionisAkysakestasx15ChallengeRbenas1ShadowDudemegaAdrizTronoxmantinis666audirs4inpeacemuutis1kammikG1edriusMindozoIgonasSoft32JamoltpurliakasBadBoyyyvaufastinkis123AfroManXeaZZyDfdxSleepyfanMldctomulislt3savas31DarknnesTD21secretumWolfazzSpiendzelisSySteMblyndatadisgmantas709sniperyssexygxDowydaszipas167kostikS9BWolwerineMedLeyPAOLOkybartaiEiviokasSiegeJimboo6babaisa34MindinisMatoxasfurioZygiuxxxSeySey200on1xdrunkbugEdd99Andriuha2Shotgunmp3magasLauris212Tomas9sakirascrookedvesiolasbenqasCiufanarutassimas123ImpalerAgnusasGdeonFeatFestT0ffixmegatronaswaderblufasdorfasserzinijoTMepowke33rafux1991cookerissiaubas01secret666zplsRo81BrickaexctismenorexRedShineRhytmlessdeivke112NightElvesPa2k3l1sSmokisarN3xAkatsukipvpPolo1mockusSkeithmantaxkicinasRaymanelijupasGYNGAtulolasarcadeTheDuDeRsXspspgamerW33CK4ButvisVudiskmazhas08mcnysChuck NorrissbongoRegiszUnciukasMonoStereoregosamaT3rrorReiKazMadenXCrazyCrackkvarkvabalismentaldevelKarbonasEDmanxaivarasxViPeRkillzRavenmiiindiaBsideeSkydonatazvincas8vmaginaGeguziuxxbox720Matrixxx007NourishingTh1cKAj0hnyRytis123ClankDeadaluskarlockzygiusMenestrelissaugasdk9feedbackSprunkasjokerisasteroidas1xbritvaxernisxGtixshinshilasskieryzBonqeLTkornerMrkarajoninistitasasleferisgestapasauryssurysDovydasLsniedckusErotinisSenisamexbusido95mindiuxspectremmmmZombiePunkLKLVytasSikatarsiuskotsaseNuscapslockaswytcka1100SwProlukjuDzonotonasbrazerdiadingoiGn365manoturbinaLDSJnikstuxSarasnoosJaunelis88csterasdyziuseiwas123RealEfectShokasChaosmakerWirmiSaegisAzerHug4MepeteboxeidsonaslitanasbratkaxmarchiuzzJavainistautvixxmouserxZeaLotxStaskaxquantegAurimas5ifyDomanisMarcelas888dariuxbOutSiderburbispinokiodantegigiritrooperE1919Xpauliuszxgytas777ArXfeomenRoolisTechn0LaulaKingRunBamcisbombermanmegabyte12VeriGudvilimasnickutissauleabambukas00EmptysomesworddieselllDraugasVadasedvinoksnisMonika19razilxasleplepaszipexgrygasDonattFrozisaurizdminduxJurijus14wizardaz1god251desoftfertexfeelsoundsRobiZNaakraLapinasTomasFBRtomuxzz6tmgytpowmajakasno0neviskasokviewtyminde84duociapijuzazmusseMatisDrenxPatinasinfasintenso33DilexdinamitasasMantiisaxemasigniukas01silkuzeInfineonlightPrototypekonterisLauryzMurkOMyrezKamisltGodModRaimizzDominatoriusalmancKaiAndriusG3dasdevbannedpadekiteLukiuxxxShadeeBACARDILaurynas524FerowwitaminasJGalardasdonzuaajnuMindowtomashexBloreXskalasakParwkesa696969DOMINYXEinarasbugzaitisbabauzissratatunasltlegendFlipexEdgaras623JustukasLaimisvytautasdxxjudgexUniQuPozitivdovydasepakorabanewarsonlineDzozassaulys000CoxasswatchDomas51aladdinasFobyzNiGaLTrobZombieAVPmiglyxeimukas111flukisKeiDxpofkexspeedddNoScriptlama2winciferamecrewgdriuzGerardysApollongrantysRenuolisfotobichantinasmakosiusecOrpenktadieniuseimis1998Skiuriuscreatinasklounasjulius9890autogarsaskzlMarcello

Patinka pirmo varianto antras ir trečias iš dešinės (baltai juodi ar juodai balti), o antro - vidurinis (patinka geltonos ir juodos spalvos derinys).

Juk pasaulio pabaiga nebūtinai turi reikšti ugnikalnių išsiveržimus, žamės drebėjimus it kt. stichines nelaimes. Gali būti ir visai kitokia šio įvykio pasekmė, pvz. pasikeis žmonių mąstysena, įvyks kokia nors revoliucija, žlugs dabartinė valdžios ir pinigų sistema, kas ten žino. Bet faktas, kad tai būtų tokia pati mūsų įprasto pasaulio pabaiga.

Kaip teko pastebėti, čia yra daug raštingų žmonių su įdomiomis mintimis. Taip kad ačiū, Impaler, už žmonėm suteiktą galimybę pasireikšti. Nice work!

Visų pirmą, su šia serija yra susiję daug prisiminimų, todėl jinai man yra ypač svarbi. Na, trečia dalis ne tiek kiek pirmos dvi ir papildymas "Night of the Raven", bet vistiek Gothic sagos neskirstau į atskiras dalis, o stengiuosi žiūrėti kaip į visumą. Pradėsiu nuo pirmos dalies. Laikų, kai buvau dar nepatyręs žaidėjas ir Gothic buvo mano pirmas RPG žanro žaistas žaidimas. Kai papuoliai į nusikaltelių valdomą kasybos koloniją, tas pasaulis mane iškart įtraukė ir nepaleido dar labai ilgai. Tikriausiai nesuskaičiuočiau kiek kartų esu perėjęs šį žaidimą skersai ir išilgai. Netgi šiais laikais karts nuo karto prie jo grįžtu. Labai sunku atpasakoti visą tą susižavėjimą, kurį tuo metu jaučiau. Neišdildomus įspūdžius patyriau, kai pirmą kartą atėjau į pelkių sektą, kur apsirūkę keistuoliai garbino neaiškią būtybę, arba kai pirmą kartą susipažinau su įtakingiausiu visos kolonijos žmogumi - Gomezu (turiu pripažinti - jis buvo tikras šiknius). Trumpiau tariant, visas mano, o tiksliau bevardžio ir paslaptingojo herojaus nuotykis pakerėdavo mane kaskart, kai sutikdavau naują personažą, atlikdavau misijas, o kai įstojau į Senąją Stovyklą ir gavau naujus šarvus - mano laimei nebuvo ribų. Visa "Gothic I" istorija buvo stebėtinai nenuspėjama, be galo atmosferiška ir kažkiek mistinė. Šis žaidimas man suteikė daugiausiai įspūdžių kaip žadėjui ir tai buvo nepakeičiama patirtis. Paskui ilgai ieškojau antros dalies, o tais laikais internetą turėjo labai mažai draugų, o tokiais dalykais kaip žaidimai domėjosi dar mažiau. Ir pagaliau turguje suradome piratinę versiją su kreivu rusišku vertimu, bet tai mums jau nerupėjo. Pasirodė, kad antroji dalis savo nepakartojamu klimatu mažai pasikeitė nuo pirmtako, tačiau į žaidimo procesą įnešė labai daug naujovių. Tas malonus pilnatvės jausmas, kuris mane lydėjo pirmos dalies žaidimo metu, nei kiek nepasikeitė. Buvau maloniai nustebintas, kai teko grįžti į koloniją ir savo akimis pamatyti kaip pasikeitė iki skausmo pažįstama teritorija. Galėčiau išvardinti krūvą nuotykių, kurie man giliai įstrigo atminty, bet nenoriu per daug atskleisti siužetą, na, pvz. jeigu kas nežaidė. Tai va, noriu pasakyti tik tiek, kad tęsinys buvo aukščiausio lygio, o svarbiausia, kad to pačio lygio kaip ir pirmoji Gotika. Negaliu neišskirti pirmos ir antros dalies garso takelių. Manau, niekada nepamiršiu nei vieno garso iš tų žaidimų. Tai skamba per daug fanatiškai, bet patikėkite, nieko nerūkiau ir jokiai sektai nepriklausau. Tiesiog tai kalba emocijos. Pabaigęs dilogiją su papildymu, užplūdo keista melancholija. O po kiek laiko sužinojau, kad kuriama trečioji dalis. Kai pagaliau įsijungiau žaidimą, iš įvadinio filmuko pajutau tą Gotikai būdingą dvasią, bet paskui tas jausmas išnyko. Galbūt dėl to, kad pasikeitė grafinis variklis, spalvų gama ir kitos techinės charakteristikos. O galėjo įtakos turėti ir tai, kad pasikeitė mūsų herojaus, kaip čia pasakius... statusas. Dabar tai nebuvo kažkoks eilinis skudurais apsiviniojęs chuliganas, o jau dydis karžygis, drakonų nugalėtojas. Žodžiu, visa dvasia buvo negrįžtamai palaidota. Nepaisant to žaidimas (trečioji dalis) buvo ganėtinai smagus. Tačiau tai, kas prasidėjo po trečiosios dalies, tai jau netelpa į jokius rėmus. Pirmiausia išleido tą nieko vertą "stand-alone" papildymą, dėl kurio kūrėjams turėtų būti gėda. Bet čia suprantama, nes kūrė visai ne Piranha Bytes, o kažkokia indiška kompanija. "Forsaken Gods" taip ir nepabaigiau, nors ir bandžiau net tris kartus. Toliau Gothic ateitis tapo visai miglota, kai leidėjas "Jowood" galutinai susipyko su kūrėjais. Ir ką jus manot? Ogi žaidimui paskyrė naują kūrėja - Spellbound. Iki paskutiniųjų tikėjaus garbingo pratęsimo, bet to, kas dabar vadinama "Arcania", negalėjau susapnuoti net baisiausiame sapne. Na, atleiskit, bet Arcania neturi nieko bendro su senuoju Gothic, nebent PAVOGTĄ idėją ir jos elementus. Šios dalies nepabaigiau dėl mano kompiuterio techninių problemų. Ir nenoriu. Štai tokie yra mano įspūdžiai. Gothic - tai nepamirštama, legendinė, niekada nepabostanti RPG žaidimų klasika. Ir nesvarbu ką sako kiti, man šis žaidimas visam laikui liks stovėti garbės lentynoje. Daugiausiai emocijų ir prisiminimų sukėlęs žaidimas ir už tai aš jį myliu.

Black Mirror žaidimų trilogijos pirmoji dalis žaidėjų rankas pasiekė 2003 metais. Šis point & click tipo siaubo nuotykių žaidimas visų pirma sužavi savo neeiline ir įtempta, paslaptingumo apsupta istorija, mistinėmis aplinkomis, kraupiais peizažais bei atmosferingomis melodijomis. Black Mirror vardu yra pavadinta Anglijoje, netoli miestelio Willow Creek, esanti Gordonų šeimos pilis. Žaidimo herojus, Samuelis Gordonas, yra priverstas ten sugrįžti po ilgų 12 metų tam, kad išsiaiškintų kas iš tikrųjų įvyko 1981 metų jo senelio Williamo mirties išvakarėse. Keistomis ir paslaptingomis aplinkybėmis įvykusi Williamo Gordono mirtis yra pripažinta savižudybe ir vienintelis Samuelis yra pasiryžęs rasti tiesą. Netikėtai prasideda keistų mirčių serija, kurios aplinkiniai gyventojai jau labai seniai nematė. Samuelį pradeda kamuoti košmarai, nepakeliami galvos skausmai, o jo tyrimas atskleidžia mums netikėtą, baisią ir žiaurią tiesą apie Gordonų šeimos praeitį. Į painią ir pavojingą istoriją įsivėlęs Samuelis Gordonas privalės ne tik išspręsti krūva galvosūkių, bet ir sutiks daugybę žmonių, iš kurių maža dalis yra be nuodemių, o kai kurie, vystantis siužetui, pasižymės potencialaus žudiko savybėmis. Tokio keisto ir mistiško nuotykio liūdininkais tapsime ir mes, jei sužaisime šį žaidimą. Pati kraupiausia, daugiausiai paslapčių sauganti, ir pagrindinė vieta, apie kurią rutuliuojasi visas žaidimo veiksmas yra pati Black Mirror pilis. Tai didingas statinys, pastatytas prieš kelis šimtus metų Gordonų protėviais. Iki šių dienų jame yra išlikę priminimų apie įkūrėją paveikslų, knygų, rankraščių, statulų ir kitokių relikvijų pavidalu. Tai sukuria senovinę, karališkąją ir tiesiog turtingą pilies kambarių aplinką. Kaip ir priklauso artefaktams, pilis saugo net patiems šeimininkams nežinomą paslaptį. Teks aplankyti ir Ashburry sanatoriją. Tai labai keista ligoninė, kurioje neva gydosi protiškai nesveiki pacientai, tačiau jeigu jos sienos galėtų kalbėti, jos papasakotų daug baisesnę ir šlykštesnę istoriją. Willow Creek - tai labai mažas miestelis, kuris net neturi kuo pasigirti. Bokštas su neveikiančiu laikrodžiu, lombardas, kurio šeimininkas yra reta, godi kiaulė, baras, kuriame renkasi vien vietiniai girtuokliai ir gandus mėgstanti publika. Čia nieko nevyksta, visi apie visus viską žino, atrodo, kad Willow Creek miestelyje laikas yra sustojęs, kaip tas senas laikrodis ant bokšto. Čia pat, už kelių mylių puikuojasi Warmhillo bažnyčia. Panašiai kaip ir Gordonų pilis, bažnyčia buvo pastatyta prieš amžius. Abu šie pastatai turi bendrą istoriją. Aplink bažnyčią, kaip ir priimta, yra įkurtos kapinės, kuriose ilsisi ne tik aplinkinių vietovių numirėliai, bet ir garbingosios Gordonų šeimos šį pasaulį palikę nariai. Samuelio Gordono akimis mums teks pamatyti ir daug paslėptų lokacijų, tokių kaip viduramžio katakombos, smirdanti kanalizacija, tamsios ir šlapios šachtos ar tankaus miško keliukai. Visur mūsų tyko mirtini pavojai ir daug mąstymo. Mūsų herojus - 33 metų vyras, Samuelis Gordonas. Prieš dvylika metų jo žmona mirė gaisro metu, kuo jis kaltina pats save ir kenčia nuo tuo. Po šio įvykio jis paliko protėvių pilį ir tikėjosi niekada čia negrįžti. Tačiau senelio mirtis jį verčia ne tik visais būdais ieškoti žūdiko, bet ir pažvelgti į juodžiausias savo sielos gelmes. Liokajus Batesas jau ilgą laiką besąlygiškai tarnauja Gordonų šeimai, prižiūri tvarką pilyje ir, atrodo, žino daugiau nei atskleidžia. 70 metų vyriškis yra visada elegantiškas, suvaržytas, iškilmingai kalba ir yra tikru etiketo simboliu. Samuelio senelė, Viktorija Gordon, yra neseniai mirusio Williamo Gordono našlė. Ponia Viktorija tai manieringa sena dama, visada rami, bet niekada arogantiška. Ashburry ligoninės direktorius ir visada darbais užkrautas Robertas Gordonas yra Samuelio dėdė. Jo įtartini darbeliai ir keisti naktiniai iškvietimai jau seniai kelia nerimą jo šeimai, tačiau niekas nedrįsta kištis į jo reikalus. Iš viso žaidime sutiksime virš 20 įvairiausių personažų, su kuriais pravesime 5 valandų ilgumo įgarsintus pokalbius. Kiekvienas sutiktas pašnekovas yra kitoks, visi turi savo nuodėmes, įpročius. Žaidimas yra valdomas pele, kas neturėtų stebinti. 2,5D žaidimams būdingos plokščios aplinkos kelia susižavėjimą, tuo labiau kai jos prisodrintos įvairiomis judančiomis detalėmis, pvz. rūkas, skraidančios varnos, vėjo siubuojami medžiai ir t.t. Tiesa, personažai padaryti ne itin įtikinamai, jų animacija yra medinė, mimikos nėra visiškai, o smulkus lūpų judėjimas išlieka nepastebėtas. Vertinant šį žaidimą tų laikų parametrais, galbūt, tai yra daugiausia ką leido tuometinės žaidimų technologijos. Svarbiausia, kad tai niekaip netrūkdo žaisti ir neišlepusiam moderniam žaidėjui veikėjų modeliai pasirodys pilnai priimtini. Žaidimo galvosūkiai, o tai ir yra pagrindinė gameplay'aus dalis, yra stebėtinai logiški. Visi surinkti daiktai naudojami beveik tiesioginėms jų paskirtims arba iš jų kombinuojant sudėtingesnius prietaisus. Nepastebėjau vietų, kur daiktai atliktų kažkokią kosminę paskirtį. Iš techninės pusės žaidimas atrodo labai tvarkingai, klaidų pastebėta nebuvo. Taip pat mano išbandyta versija puikiai veikdavo ant naujausios "Windows 7" OS. Žaidimas patiko savo puikiu siužetu. Pradėjęs žaisti iškart pasinėriau į mistinę atmosferą, susiduriau su ne viena paslaptimi, ko dėka mano kaip žaidėjo ir užsuktos siužetinės linijos trilerių megėjo apetitas vis augo. Tai man neleido atsitraukti nuo ekrano. Tačiau kai kurie kūrėjų sprendimai man asmeniškai nepatiko. Kai prasidėjo visi tie sektantų, gyvybės aukojimų, magijos ir kitokie antgamtiniai dalykai, pagalvojau, kad jų panaudota per daug. Tačiau galutinis įspūdis, kuris ir yra svarbiausias žaidimo vertinimo faktorius, išliko teigiamas. Pritrūko galbūt meilės linijos siužete, bet pagalvojus, kam ji reikalinga, kai turime negailestingo žudiko istoriją. Black Mirror žaidimas turi savyje pilną komplektą elementų, būdingų nuotykių žaidimamas. Svarbiausi jų yra: bauginančios, bet meniškai padarytos aplinkos, atitinkamoms situacijoms gerai parinkta muzika, įdomūs dialogai bei solidi ir dėmesio verta istorija. Įsitraukti į žaidimą yra labai paprasta, bet atsiplėšti - sunku. Pabūti Samuelio Gordono kailyje patariu visiems!

Syberia - tai point & click tipo nuotykių žaidimas, sukurtas prancūzų autoriaus ir komiksų dailininko Benoît Sokal. Žaidimas išsiskiria užburiančiais fonais, nuotaikingais peizažais, įdomiais, keistais personažais ir be galo intriguojančia bei jausminga istorija. Istorija prasideda jaunosios Niujorko teisininkės atvykimu į Valadelinę - mažą, ištuštėjusį miestelį, šalia Prancūzijos Alpių. Nepatyrusi ir prie miestietiško gyvenimo būdo pripratusi amerikietė Keitė Walker jau kelionės pradžioje susiduria su sunkumais, o jos misijos tikslas - pasirašyti sutartį, kuri įteisina Voralbergų verslo perleidimą Amerikos kompanijai. Voralbergų šeima, kelis šimtmečius garsėjusi savo prisukamais žaislais ir mechanizmais, XXI a. pradžioje išgyvena nepataisomą finansinę krizę. Dar blogiau, Keitės atvykimo dieną mirė paskutinioji iš Voralbergų ir vienintelė gamyklos savininkė - Anna. Atrodė, kad Keitės Walker kelionė baigsis net neprasidėjus, tačiau pasirodė, kad Anna turėjo jaunesnį brolį. Taip mūsų simpatiškos ir impulsyvios herojės nuotykiai pakrypsta netikėta linkme. Turėsime jai padėti surasti dingusį Voralbergų verslo paveldėtoją Hansą, o tuo pačiu susipažinsime su jo šeimos paslaptimis ir kadaise mažo berniuko svajonėmis. Žaidimas yra sukurtas taip, kad visos interjero, landšafto ir kitokios vietovės yra dviejų dimensijų (2D), t.y. plokščios, lyg menininko nutapyti paveikslai. Tai suteikia išskirtinio žavėsio, kuriuo galima mėgautis labai ilgai. Miesteliai ir jų pastatai yra didingi, originalūs, paslaptingumo ir mistikos supančioti, o taip pat "mirę", taip sakant "matę geresnius laikus". Pirmas miestelis, kuri Keitei Walker teks aplankyti, yra jau minėtas Valadileine. Tai nedidelė gyvenvietė, kurioje yra Voralbergų namas, sodai bei gamykla, bažnyčia, keli gyvenamieji namai, mieguisto advokato kontora, geležinkelio stotis ir paslaptingas miškas. Tai miestelis, pilnas automatizuotų Voralbergo mechanizmų, kuris "buvo matęs geresnius laikus": tylios, tuščios gatvės, jaunimas išvažiavęs į didesnius miestus, niūrūs, lietingi orai. Kita vietovė, kurioje teks apsilankyti yra universitetinis miestelis Barrockstadt, kuris yra žymus ne tik dėl didingai atrodančio ir keistais mechanizmais išgarsėjusio universiteto, bet dar ir dėl didelio kiekio įvairiausių rūšių paukščių miesto geležinkelio stotyje. Barrockstadt universitete yra ne per daugiausia studentų, o stoties lankytojų taip pat užsuka labai mažai. Taip sakant ir šita vietovė "matė geresnius laikus". Keitės Walker nuotykiai atves mus į komunistinį kasybos ir pramonės miestelį Komkolzgradą. Tai yra tamsi ir šiurpi vietelė, kur net saulės spinduliai neprasiskverbia dėl milžiniško užterštumo. Čia taip pat sutiksime jau pažįstamus prisukamus mechanizmus, bei patirsime pavojingą ir nenuspėjamą nuotykį. Buvęs pramoninis miestas neteko savo didybės, ko pasekoje tapo "geresnius laikus mačiusiu". Paskutinė stotelė į kurią mus nuves paslaptingojo įpėdinio paieškos yra Aralbado sanatorija-kurortas. Tai prabangi ir žymi vieta, kurioje lankosi įvairios garsenybės ir turtuoliai, tačiau šiais laikais negali pasigirti per dideliu dėmėsiu. Visos žaidimo aplinkos vaizduojamos panašia spalvų gama, vyrauja pilkos, nublyškusios spalvos, kas suteikia lokacijoms apleistumo, ištuštėjimo, o taip pat mistinę ir melancholinę nuotaiką. Pagrindinė veikėja yra jau aptarta teisininkė Keitė Walker. Keitė yra žmogus visomis jėgomis siekiantis užsibrėžto tikslo. Kelionės metu matome, kaip keičiasi jos pasaulėžiūra, įpročiai, santykiai su artimaisiai ir gebėjimas užmegsti naujas pažintis. Ją lydi Voralbergų sukurtas automatonas Oscaras. Tai robotas-mašinistas, kuris neva vairuoja ir prižiūri mechanizuotą lokomotyvą, kuria keliauja Keitė Walker. Oscaras yra šmaikštus, išlepęs ir taisyklių besilaikantis technologinis stebuklas. Taip pat visą žaidimą mus lydės pats Hansas Voralbergas, tiesa netiesiogiai. Visur rasime laiškų, žmonių ir mechanizmų, kurie pasakos mums Hanso istoriją, kurios dėka pažinsime sunkią šio žmogaus vaikystę, jo talentą ir neišpildytas svajones. Nepritruks ir kitokių, mažiau svarbių, bet ne mažiau įdomių personažų, kurie mums padės, bandys pakenkt, nukreips ar kitaip paveiks Keitės nuotykį. Scenaristų ir dizainerių dėka kiekvienas sutiktas personažas yra gyvas, originalus ir įdomus. Visas žaidimas remiasi galvosūkių sprendimu, daiktų suradimu ir personažų kalbinimu. Kaip ir kitokiuose tokio tipo žaidimuose valdymas apsiriboja pelės maigymu. Tai turi savotiško žavėsio, kai veiksmas vyksta lėtai, kas leidžia vis labiau pasinerti į vykstančius įvykius ir susilieti su žaidimo nepakartojama atmosfera. Dauguma galvosūkių nėra labai sudėtingi, bet kai kurie meta rimtą išbandymą ir prašosi pagalbos iš išorinių šaltinių. Tarp atskirų siužeto dalių pamatome gražius video intarpus, kurie pasakoja prie ko privedė mūsų veiksmai. Istorija yra linijinė ir pasirinkimai yra surežisuoti, bet tai padaryta taip profesionaliai, kad žaidimą norisi kartoti kelis kartus. Syberia yra pirmas patikęs point & click žaidimas, kuris papasakojo be galo įdomią, paslaptingą ir jausmingą istoriją. Labai prisirišau prie pagrindinės herojės, jos nuotykių, galvosūkių sprendimų, kad net pamiršdavau apie miegą. Visas žaidimo atlikimas yra meniškas, skoningas ir originalus. Manau, dauguma žaidimų turi imti pavyzdį iš šio, jau klasika tapusio, B. Sokalio darbo. Nežinau, kas kūrė garso takelį žaidimui, bet jis yra ne mažiau užburiantis nei pati istorija. Prisimenu kaip džiaugiaus išsprendęs kokį nors galvosūkį, nes tada grodavo toji melodija kai ausys džiaugdavosi, o siela būdavo ekstazėje. Syberia - tai vienas iš tų žaidimų, kurie lavino mano skonį žaidimams, filmams ir įvairioms literatūrinėms istorijoms. Žaidimas, prie kurio visada malonu prisėsti ir atgaivinti pasitenkinimo pojūčius. Tai žaidimas, kuriam plojama atsistojus.

Būtent apie tai ir rašiau prieš kelis puslapius, bet likau nesuprastas. Na, kaip ten bebūtų, visiškai tau pritariu. +

Ne į temą Visų pirmą, tai aš tavęs neįžeidinėjau. Antrą - aš nesiruošiu čia kiekvienam aiškinti savo žodžius, išsakiau savo nuomonę ir tai jau kiekvieno asmeninė problema sutikti ar ne. Trečią - domėtis galima ir nerašant nesąmoningų postų. Jei ką, čia ne tik diskusijos vyksta, bet ir naujienos apie žaidimus bei konsoles skelbiamos. Tai paaiškink, kodėl aš turiu registruotis, jei tik naujienas bei kitų žmonių postus skaitau ir droviuosi kažką rašyti? Aš juk pats taip dariau. Nemanyk, kad aš toks kvailas ir nesuprantu, jog žmonės specialiai kuria po kelis "acc", bet aš aiškiai pasakiau - ne visi tokie. Geriau nesivelti į pokalbį, jei nemoki priimti kito nuomonės ir ramiai paprieštarauti, bei išsakyti savo. Atsiprašau už sukeltą offtopicą. --Peace!

Ne į temą Hm, nesuprantat ką noriu pasakyti. Matyt, net neskaitot iki galo ir nesigilinat. Jei būtų iškart pasakyta, kad konkursas ne naujokams - manęs šioje temoje ir kvapo nebūtų. Tai ne aš pradėjau rodyti nepasitenkinimą taisyklėmis. O aš viskuo patenkintas. Dar norėjau pridėti, kad viena iš konkursų rengimo priežasčių ir yra reklama, savo veiklos populiarinimas. Taigi jei po konkurso iš naujai registruotų narių pasiliks bent keli, tai jau gerai - kuo daugiau žmonių, tuo geriau Playmanija (aišku neįskaitant sukčių).

Jei toks protingas pabandyk atsijungti ir užeiti į forumą. Ir ką? Tau dar juokinga? Kitą kartą jei nežinai - tai geriau patylėk, ok? Yra toks dalykas kaip "narys", bet yra ir "svečias". Aš ir nesakau, kad visi yra nekalti. Sakau, kad taip gali būti. Tiesiog žmogus nenorėjo reikštis forume, surasdavo jam reikalingą informaciją ir tiek. O dabar pamatė, kad yra galimybė laimėti vertingą prizą ir užsiregistravo. Juk ne visi yra sukčiai. Ir be to, iš kur tie žmonės sužinojo, kad čia Playstationus dalina? Matomai stebėjo ar facebooką, ar pagrindinį puslapį, ar, kaip sakiau, lankosi kaip svečiai, bet svarbiausia domisi. O jei organizatoriai norėtų padaryti konkursą senbūviams, tai jie taip ir parašytų, todėl nereikia pykti ant naujokų.

Tai, apie ką jūs čia taip aršiai diskutuojat nei kiek nesusiję su užsiregistravimu konkursui. Yra organizatoriai, o jie ir prizo steigėjai, ir jie patys gali nuspręsti kokios bus konkurso taisyklės. O tai, kad žmogus neseniai užsiregistravo, tai dar nieko nereiškia. Aš pats ilgai nesiregistravau, bet stebėjau projektą. Be to, parašytų žinučių kiekis dar nieko nesako apie tai, kiek laiko žmogus praleidžia forume. Taip kad nereikia diskriminuoti tų, kurie turi parašę 1-5 pranešimus, nes nuo žinučių kiekio žmogus nei protingesnis pasidaro, nei "pasididžiavimas" padidėja. Tai tiek "pamokslų" iš mano pusės. Sėkmės jums... ir man!

Įdomią diskusiją kažkas užvedė žaidėjų forume... Aš, pavyzdžiui, nematau nieko blogo tame, kad žmogus praleidžia daug laiko prie žaidimų. Tarkim, tai yra mano žalingas įprotis. Nu ir kas? Rūkymas irgi žalingas įprotis. "Bet juk laikas praleistas prie žaidimų žaloja mūsų socialinį gyvenimą". Nu ir kas? Alkoholis tai padaro dar baisesniais būdais. Žodžiu, šiuo šizofrenišku monologu noriu pasakyti, kad visi mes turim mėgstamiausius užsiėmimus, kiekvienas žino, kaip norėtų lesti SAVO laisvalaikį. Todėl aš nematau nieko blogo, kad vieni renkasi klubus, kiti skaitymą, kažkas žvejybą, galbūt kažkam patinka miegoti. O yra žmonės, kuriem patinka žaisti kompiuterinius žaidimus. Galbūt su draugais, kompanijoj, o gal ir vieni - tai jų pasirinkimo laisvė. Gyvenam laisvoj šaly ir visi teiginiai, kad "reikia jausti saiką", "žinok ribas!" skamba lyg koks įstatymas ar pamokymas. Kodėl aš turiu daryti tai, ką daro kiti, kas man nebūtina ir ko aš nenoriu? Mano manymu, žaisti (taip pat kaip ir užsiiminėti kitokia veikla) reikia tiek, kiek norisi, jei tai netrūkdo pareigoms atlikti. O pareigoms aš priskiriu: konstituciją, mokesčius, moralės ir sąžinės turėjimą (10 Dievo įsakymų - kam aktualu). IMHO

Ne į temą Mintis gera. Galimybė laimėti būtų didesnė. Apsauga nuo sukčių. Mažiau darbo organizatoriams. Koks ne koks konkursas, o ne laimės reikalas. Bet, deja, jau per vėlu keisti taisykles.

Juk visada atsiras bambančių, juk jie yra neatskiriama visuomenės dalis, taip sakant socialinė būtinybė. Nereikia dėl to nervų gadintis ar priimti kaip asmeniškumo įžeidimą. Linkiu stiprybės, nes organizatoriai visada sulaukia kritikos. Nepasiduokit ir toliau džiuginkit mus savo geraširdiškumu.

Geriausia išvis dovanoti tiems, kas jokios konsolės neturi. Juokauju of course. Visi lygūs!

Stok į eilę.

Bet registruotas narys tai liks. Šiaip ir aš nelabai teigiamai žiūriu į tokį apgaudinėjimą. Jei man sąžinė leistų, iki liepos 15 d. prikurčiau tiek accountų, kad galimybę laimėt turėčiau 1/2, jei ne daugiau O jei rimtai, geriausia tokius sukčius diskvalifikuoti, aišku jei bus pagauti. Nes pagalvojus, jau yra virš 100 atsakymų į šią temą, tai realiai labai menka tikimybė laimėt. O jei dar prasidės masinis floodas, sąžiningas playmanas visai neteks vilties.

Žaidžiu Black Mirror pirmą dalį ant PC. Žaidimas labai įtraukė. Toks geras jausmas, kai negali atsiplėšti, o kai padarai pertrauka - vis galvoji kas ten toliau gali įvykti.

Nuo to puslapiui tik geriau. Statistika auga.

Labai geras konkursėlis! Geriausias prizas koks tik gali būti. Gauti PS3 būtų svajonės išsipildymas. Įtraukit ir mane į konkursą. #9 konkurse pritruko vaizduotės, gal bent čia sėkmė neapleis. Taip pat sėkmės dalyviams ir sveikatos organizatoriams!

Wow! Tokios smulkmenos, mažai pasakantys vaizdai, o taip sužadina apetitą. Negaliu sulaukti naujojo Assassino.

Pamačiau žaidimo Gothic pavadinimą ir negalėjau praeiti pro šalį neįterpęs savo trigrašio. Visų pirmą, su šia serija yra susiję daug prisiminimų, todėl jinai man yra ypač svarbi. Na, trečia dalis ne tiek kiek pirmos dvi ir papildymas "Night of the Raven", bet vistiek Gothic sagos neskirstau į atskiras dalis, o stengiuosi žiūrėti kaip į visumą. Pradėsiu nuo pirmos dalies. Laikų, kai buvau dar nepatyręs žaidėjas ir Gothic buvo mano pirmas RPG žanro žaistas žaidimas. Kai papuoliai į nusikaltelių valdomą kasybos koloniją, tas pasaulis mane iškart įtraukė ir nepaleido dar labai ilgai. Tikriausiai nesuskaičiuočiau kiek kartų esu perėjęs šį žaidimą skersai ir išilgai. Netgi šiais laikais karts nuo karto prie jo grįžtu. Labai sunku atpasakoti visą tą susižavėjimą, kurį tuo metu jaučiau. Neišdildomus įspūdžius patyriau, kai pirmą kartą atėjau į pelkių sektą, kur apsirūkę keistuoliai garbino neaiškią būtybę, arba kai pirmą kartą susipažinau su įtakingiausiu visos kolonijos žmogumi - Gomezu (turiu pripažinti - jis buvo tikras šiknius). Trumpiau tariant, visas mano, o tiksliau bevardžio ir paslaptingojo herojaus nuotykis pakerėdavo mane kaskart, kai sutikdavau naują personažą, atlikdavau misijas, o kai įstojau į Senąją Stovyklą ir gavau naujus šarvus - mano laimei nebuvo ribų. Visa "Gothic I" istorija buvo stebėtinai nenuspėjama, be galo atmosferiška ir kažkiek mistinė. Šis žaidimas man suteikė daugiausiai įspūdžių kaip žadėjui ir tai buvo nepakeičiama patirtis. Paskui ilgai ieškojau antros dalies, o tais laikais internetą turėjo labai mažai draugų, o tokiais dalykais kaip žaidimai domėjosi dar mažiau. Ir pagaliau turguje suradome piratinę versiją su kreivu rusišku vertimu, bet tai mums jau nerupėjo. Pasirodė, kad antroji dalis savo nepakartojamu klimatu mažai pasikeitė nuo pirmtako, tačiau į žaidimo procesą įnešė labai daug naujovių. Tas malonus pilnatvės jausmas, kuris mane lydėjo pirmos dalies žaidimo metu, nei kiek nepasikeitė. Buvau maloniai nustebintas, kai teko grįžti į koloniją ir savo akimis pamatyti kaip pasikeitė iki skausmo pažįstama teritorija. Galėčiau išvardinti krūvą nuotykių, kurie man giliai įstrigo atminty, bet nenoriu per daug atskleisti siužetą, na, pvz. jeigu kas nežaidė. Tai va, noriu pasakyti tik tiek, kad tęsinys buvo aukščiausio lygio, o svarbiausia, kad to pačio lygio kaip ir pirmoji Gotika. Negaliu neišskirti pirmos ir antros dalies garso takelių. Manau, niekada nepamiršiu nei vieno garso iš tų žaidimų. Tai skamba per daug fanatiškai, bet patikėkite, nieko nerūkiau ir jokiai sektai nepriklausau. Tiesiog tai kalba emocijos. Pabaigęs dilogiją su papildymu, užplūdo keista melancholija. O po kiek laiko sužinojau, kad kuriama trečioji dalis. Kai pagaliau įsijungiau žaidimą, iš įvadinio filmuko pajutau tą Gotikai būdingą dvasią, bet paskui tas jausmas išnyko. Galbūt dėl to, kad pasikeitė grafinis variklis, spalvų gama ir kitos techinės charakteristikos. O galėjo įtakos turėti ir tai, kad pasikeitė mūsų herojaus, kaip čia pasakius... statusas. Dabar tai nebuvo kažkoks eilinis skudurais apsiviniojęs chuliganas, o jau dydis karžygis, drakonų nugalėtojas. Žodžiu, visa dvasia buvo negrįžtamai palaidota. Nepaisant to žaidimas (trečioji dalis) buvo ganėtinai smagus. Tačiau tai, kas prasidėjo po trečiosios dalies, tai jau netelpa į jokius rėmus. Pirmiausia išleido tą nieko vertą "stand-alone" papildymą, dėl kurio kūrėjams turėtų būti gėda. Bet čia suprantama, nes kūrė visai ne Piranha Bytes, o kažkokia indiška kompanija. "Forsaken Gods" taip ir nepabaigiau, nors ir bandžiau net tris kartus. Toliau Gothic ateitis tapo visai miglota, kai leidėjas "Jowood" galutinai susipyko su kūrėjais. Ir ką jus manot? Ogi žaidimui paskyrė naują kūrėja - Spellbound. Iki paskutiniųjų tikėjaus garbingo pratęsimo, bet to, kas dabar vadinama "Arcania", negalėjau susapnuoti net baisiausiame sapne. Na, atleiskit, bet Arcania neturi nieko bendro su senuoju Gothic, nebent PAVOGTĄ idėją ir jos elementus. Šios dalies nepabaigiau dėl mano kompiuterio techninių problemų. Ir nenoriu. Štai tokie yra mano įspūdžiai. Gothic - tai nepamirštama, legendinė, niekada nepabostanti RPG žaidimų klasika. Ir nesvarbu ką sako kiti, man šis žaidimas visam laikui liks stovėti garbės lentynoje. Daugiausia emocijų ir prisiminimų sukėlęs žaidimas ir už tai aš jį myliu.

Tai kaip dėl VIP'o kitiems dalyviams? Apsisprendėt kokiam laikui skirsit? O gal išvis nusprendėt nedalinti VIP'ų?

Antra vieta tikrai verta šio įvertinimo. Wow! Labai gražu ir sakyčiau profesionalu.