Nesenai kolega priminė apie „ECHO“, nepriklausomų danų kūrėjų žaidimą, kuris pakerėjo ne tik savo žaismu ir istorija, bet ir tuo, kaip akivaizdžiai gudriai buvo išnaudoti ištekliai. Lyg žaidimas ir žaismas buvo suplanuoti grynai pagal studijos pajėgumus. Tuo tarpu kitas kolega tvirtina, kad Lietuvos žaidimų kūrėjų stiprybė – stiprūs individualūs programuotojai. Ir vienas iš jų į mūsų ir šiaip platesnius „Steam“ vandenis neša „Withstand“.
Nuo pat žaidimo pradžios jaučiama kūrėjo pagarba žanro klasikai. Pasitelkiama beveik Homero laikus menanti formulė: mūsų veikėjas atsibunda izoliuotoje saloje, knibždančioje zombių ir priešiškai nusiteikusių ginkluotų žmonių. Herojus neturi nieko, tik sugebėjimą daiktus ir komponentus pasinaudodami darbastaliu paversti į kitus daiktus. Ir pasitelkę tokius klasikinius dramos elementus mes galėsime išspręsti net mūsų bočius kankinusį klausimą: kaip išgyventi zombių užimtoje zonoje pastoviai ieškant išteklių apleistuose pastatuose?
Bene geriausiai vertinama „Withstand“ apžvalga „Steam“ platformoje negaili liaupsių žaidimui, bet vis tiek sugeba išlaikyti pagirtiną lakoniškumo lygį. Kaip teigia liaudies apžvalgininkas, „Withstand“ galima vairuoti mašiną, konstruoti jai priekabas, rinkti resursus, ręsti pastatus ir auginti pasėlius. Ir tikrai negali nieko prikišti tokiems nuoširdiems ditirambams: visi minėti elementai tikrai egzistuoja „Withstand“ pasaulyje.
Iš tikrųjų jau pirmajame pastate (prie kurio atsibunda mūsų veikėjas) galime rasti nemažos žaismo elementų dalies užuominas: surenkame viską, ką paliko atsitraukinėdami čiabuviai, randame nesibaigiančio vandens stalą, paskaitome žinutę, pateikiančią šiek tiek informacijos apie siužetą (ir pasiūlančią kur keliauti toliau). Tada visai netoliese randame pirmąjį (ir vienintelį) „Withstand“ automobilį, o kiek toliau – ir visiems pažįstamą pistoletą.
Bet, aišku, žaidime nėra jokio už rankutės vedančio apmokymo režimų – tik mokomosios užduotys, duodančios patirties taškų už vamzdžio radimą ir morkų sodinimą (veikėjui pakilus lygiu gali nusipirkti tokius patobulinimus kaip didesnis atsparumas žalai ar didesnis inventorius). Vadinasi, gali iš karto pasileisti kad ir į kitą salos pusę ir laimės ieškoti ten nelyg koks XIX a. Lietuvos emigrantas plaukiantis į Jungtines Amerikos Valstybes.
O pistoletas ir vamzdis yra kuklūs, bet svarbūs gynybos pradmenys (vėliau rasi arba pats sukonstruosi automatinį šautuvą, šratinį šautuvą, ir snaiperio ginklą). Nes „Withstand“, kaip tokie žanro grandai kaip „DayZ“, „Dying Light“ ar „7 Days To Die“, turi nemažai nedraugiškai nusiteikusių zombių. Šiuos galima patiesti pora šūvių į galvą – paprastais vienetiniais „headshots“ čia neišsisuksi! Laimei, pistoletas šaudo lygia trajektorija, be rimtesnės atrankos, ir dar nelabai garsiai.
Problemų kovoje tikrai nebus, ypač jei naudosi gudrias taktikas. Pavyzdžiui galima prisigaudyti daug zombių, kurie tave seks vorele, ir tada juos po truputį iššaudyti judant atbulomis (mūsų veikėjas galėtų būti bėgimo atbulomis olimpiečiu). O gal dar pavyks rasti kelius siekiantį slenkstį – tai nemirėlius sulaikys kaip Kursko įtvirtinimų linijos hitlerinę karo mašiną.
Panašių gudrybių pasitelkti „Withstand“ reikės ir kovojant su saloje užsiveisusiais nusikaltėliais ir samdiniais. Atidžiai stebėdami jų bazes suprasite, kad jie patruliuoja pagal geriausias MMORPG monstrų nubrėžtas stovėjimo vidury lauko gaires. Gal ir neatrodo intuityvu, bet geriausia pribėgti arti prie vienišo priešo ir jį nušauti. Matai, jiems sunku pataikyti į artimus taikinius! Tačiau ši taktika nepasiteisins su dronais ir bokšteliais. Pirmuosius geriau pribaigti užlipus į antrą pastato aukštą ir taip atsidūrus virš jų, o bokšteliai neseka taikinių, esančių toliau nei dešimt žingsnių. Įvaldyk šias taktikas ir būsi nesustabdomas „Withstand“ žvėris!
Bet vien kulkomis žmogus gyvas nebūsi, tad herojui reikės rūpintis ir savo alkiu, ir troškuliu. Vien apleistuose namuose rastos duonos neužteks (be to, daug efektyviau alkį malšinti duoną pavertus skrebučiais). Dėl to reikės leistis į juodžemio maišų paieškas (arba palaukti kol jie vėl užsiveis toje vietoje, kur juos radai praeitą kartą) ir sėklų. Greitai turėsi šiltnamį su šešiais vazonais (jie neatsiranda kartu su šiltnamiu – juos reikia realistiškai susirasti pačiam), kuriuose greitosiomis – gyvybingumą mirties apgaubtai salai demonstruodami – derės pastarnokai.
Aišku, troškulys ims kankinti greičiau nei alkis, tad reikės nešiotis keletą butelių vandens ir pastoviai juos papildyti iš bedugnio distiliatoriaus, kurį pajungei prie savo „Nivos“. Aišku, jei tokia šaltkalvio-mechaniko dovana tavęs dar neaplankė, tai ir gamtoje kartais pavyks rasti laukinių vandens stalelių ar nesibaigiančių ofisinių vandens stotelių.
Laimei, gali nešiotis keletą degalų kanistrų, nes „Niva“ yra ištroškęs žvėris, o degalinės stovi ne ant kiekvieno kampo. Bet šiaip „Niva“ bus tavo ištikimas žirgas ir, kitų veikėjų nesant, tavo draugas. Ji važiuoja ratais tvirtai įsikabinusi į asfaltą ir menkai paiso visokių inercijos, pagreičio ir judėjimo standartų. Į ją taip pat galima sukrauti perteklinius išteklius, kurie netelpa į tavo (vieną kartą praplatintas) kišenes ar kuprinę, kuri talpina antra tiek daiktų, kiek bevardis „Withstand“ žurnalistas gali terbelėje neštis.
O jei ir to nepakanka, „Nivutė“ dar ir dvi priekabas gali gauti – ir tempti vienu metu! Tai jau minėtasis stebuklų distiliatorius ir papildoma erdvė inventoriui. Nelaimei, priekabos yra išdykę ir daro neigiamą įtaką „Nivos“ charakteriui: staiga ji pradeda labai jautriai reaguoti į kiekvieną iš milijono salos keliuose išbarstytų pliauskų, mėtosi kaip neišjodinėtas mustangas, ir apskritai verčiasi ratais į dangų. Bet tai tik organiškai paskatina žaidėją važiuoti nuo kelio ir mėgautis pačia lengviausia ir švelniausia bekelės patirtimi!
O jei atsitiktų, kad „Nivutę“ susprogdintų zombiai ar bokšteliai, ji tau iš anapilio ties padangą ir atsiras šalia vos tik pašauksi ją per mašinos valdymo stalą. O šis stalas yra vienas iš penkių-šešių industrinių stalų žaidime, kuriuos gali konstruoti ir pats. Taip, kaip jau galėjote suprasti, kad žaidime yra meistravimo, ir statybų. Laimei, visus atsuktuvus ir antro lygio pjūklus mūsų veikėjas nešiojasi atskiroje kišenėje nuo kitų daiktų, tad niekad nereikės jaudintis balansuojant poreikį neštis išteklius išgyvenimui ir statybinius įrankius. Patogu!
Kita vertus, ar manai, kad teks įrenginėti daug postapokaliptinių interjerų? Taip, užėjus į pastatus kartais atrodo, kad vietiniai gyventojai labiau rūpinosi baldų nei išgyvenimo resursų išvežimu, bet ko gali tikėtis iš žmonių, kurie vietinę ligoninę įsteigė prie žvyrkelio salos gilumoje, o ne prie asfaltuoto kelio. Kita vertus, ne tai, kad jie daug resursų paliko: aplankius daugumą pastatų tave apims labai realistiškas kartėlis, kad visko apieškoti ir nebuvo verta. Tai ir vogtinų daiktų įvairovės stygius yra turbūt du realistiškiausi „Withstand“ bruožai.
Bet apskritai, čia turbūt yra sąmoningas meninės pusės pasirinkimas, nes aplinkos žaidime irgi yra skurdžios. Namai yra daugiau ar mažiau panašūs, o ir jų viduje nelabai kažką išganingo rasi. Tikrai rimtas komentaras apie vartotojiškos visuomenės tuštumą ir tai, kaip tai neišsprendė post-sovietinių valstybių problemų. Iš senų laikų paveldėta ūkio aparatūra dar aprašinėta kirilica, vienintelė važiuojanti mašina yra „Niva“, o nei vakarietiški vardai, nei vakarietiški ginklai neapsaugojo nuo zombių apokalipsės.
Vienintelė kita gyva siela yra nemirtingas kapitonas (šovus jam į veidą, pilka kulkos palikta skylė kabos ore nejudėdama net jei kapitonas juda lengvam bangavimui kilnojant laivą) kuris nori tik vieno: supirkti iš tavęs iš nuskendusių laivų išplėštas amforas ir parduoti tau geresnį pistoletą (tokį pat kaip pirmas, bet baisiau atrodantį). Ir tikrai, kartais atrodo, kad kapitalizmas yra antgamtinis žvėris, kurio jokia žaizda nepaties, ir jo alkis vertybėms yra beribis.
Ai, o kalbant apie amforas: „Withstand“ salos vandenys yra nuodingi, bet tiek prisodrinti deguonies, kad nėra problemų plaukti palei dugną kol turi pakankamai vaistinėlių ir obuolių sveikatos atstatymui. O kai pagriebi amforą, gali leisti sau nuskęsti, nes tada mistiškai atsibusi vėl prie (gyvenimo?) kelio. Tu – aukštesnės padermės padaras nei „Niva, tau stalo pereiti ribai tarp pasaulių nereikia!
Rekomenduojami komentarai
Komentarų nėra.
Prisijunkite prie pokalbio
Jūs galite rašyti dabar, o registruotis vėliau. Jeigu turite paskyrą, prisijunkite dabar, kad rašytumėte iš savo paskyros.