Impaler

Nors „PlayStation 5“, nepaisant nuolatinio konsolių trūkumo gan lėtai žengia į rinką, tačiau žaidimai kuriami ir 2022 metais sulauksime tikrai įdomių leidimų - nuo naujos „God of War“ dalies iki „Elden Ring“ ar „Hogwarts Legacy“. Gerų žinių yra ir „PlayStation 4“ konsolių savininkams - daug „PlayStation 5“ platformos žaidimų turės ir atskiras versijas senesnei konsolei. „STRAY“ (žaidimo diskusijų tema forume) Pirmasis žaidimas mūsų sąraše yra išties išskirtinis. Šiuo metu turime šimtus tūkstančių sukurtų žaidimų ir kartais atrodo, kad nauji žaidimai tėra senųjų perleidimai – tik su geresniais grafiniais ar optimizacijos sprendimais. O štai „Stray“ įrodo, kad originalios idėjos nėra išnykusios it dinozaurai. „Stray“ atrodo tikrai įdomiai. Pagrindinis žaidimo veikėjas yra benamis katinas, kuris keliauja per naktinį „cyber-punk“ tipo miestą. Niekur nei su žiburiu nerasite žmonių, tik robotus. Gyvūnėlis turi įveikti įvairiausius išsūkius ir rasti kelią iš šio miesto – o kur, žaidimo kūrėjai dar nepasakė. Puiki atmosfera, nuostabiai atrinkta muzika ir katinas, kuris atrodo it gyvas. Man tai atrodo kaip pats įdomiausias ir originaliausias 2022 metų projektas. „GOD OF WAR: RAGNAROK“ (žaidimo diskusijų tema forume) Kai Kratosas baigė savo kruviną žygį prieš Olimpo dievus, daugeliui atrodė natūralu, kad herojui anksčiau ar vėliau teks stoti į kovą prieš naują dievų panteoną. Žaidimo kūrėjau tikrai nesuklydo pasirinkę skandinavų mitologiją ir pačių laiku įšoko į visko, kas susiję su vikingais ir jų kultūra traukinį. „God of War“ susilaukė puikių atsiliepimų dėl puikios istorijos, intuityvios valdymo mechanikos, tad jei naujoji dalis išlaikys kartelę, galime tikėtis puikaus žaidimo, kuris patiks ne tik tiems, kurie mėgsta „pakapoti“ priešus, bet ir nori mėgautis gerai išdirbta istorija. „ELDEN RING“ (žaidimo diskusijų tema forume) Mane labiausiai nustebinęs ir dėmesį patraukęs dalykas yra tai, jog prie šio projekto prisidėjo ir George R. R. Martin, kuris geriausiai žinomas kaip „Game of Thrones“ knygų serijos rašytojas. Žvelgiant iš istorijos pusės, mano lūkesčiai yra tikrai aukšti, nes žinau, jog George R. R. Martin geba sukurti puikius, įtraukiančius scenarijus. Iš pirmo žvilgsnio „Elden Ring“ primena „Dark Souls“ seriją, tačiau ką jau padarysi – tikriausiai kuriam laikui esame „pasmerkti“ sulaukti panašaus tipo žaidimų. Rinka yra linkusi kartoti kitų projektų sėkmę. Kitavertus, „Elden Ring“ neatrodo, kaip pigus „Dark Souls“ perdirbinys, o kaip žaidimas su savo „cinkeliu“. Puiki atmofera, nuostabiai atrodantis pasaulis, kūrybingai „sulipdyti“ priešai. „Elden Ring“ yra tikrai laukiamas ir jei bent dalinai patenkins sukeltus lūkesčius, tikrai bus verta jūsų laisvalaiko. „GHOSTWIRE: TOKYO“ (žaidimo diskusijų tema forume) Naktis Tokijuje, kai visi žmonės kažkur dingsta, per didžiulius ekranus savo velniškus planus pristato keistas vyrukas su japoniško demono kauke ir tu – vienas prieš miestą, pilną keisčiausių, šiurpą keliančių pabaisų. Skamba neblogai, ar ne? Kaip ir „Stray“, „Ghostwire: Tokyo“ siūlo kai ką naujo ir šviežio. Žaidime susipina Tokijo futurizmas, šaltas miesto naktinis grožis, Japonijos mitologija bei niekad nesibaigianti gėrio ir blogio kova. O kur dar pagrindio veikėjo galimybės: telekinezė, įvairūs burtai, šokinėjimas ant stogų – sąrašą galima tęsti ir tęsti. Nuostabus estetinis „priėjimas“ padaro ir taip jau gerą atmosferą nuostabia. Neabejotinai vienas iš „must have“ 2022 metais.

Kompiuterinių žaidimų rinka viršija 138 milijardų dolerių. Ji yra didžiausia ir sparčiausiai auganti pramogų pramonės dalis. Trys pagrindiniai įrenginiai, kuriuose žaidžia žmonės, yra kompiuteriai, konsolės ir mobilieji telefonai. Konsolių ir mobiliųjų žaidimų platformose dominuoja tokie žaidėjai kaip „Xbox“, „Sony PlayStation“, „Nintendo“, „Google“ ir „Apple“, o kompiuterių įrangos lankstumas ir atvirumas lėmė gana suskaidytą žaidimų ekosistemą. Nors per pastarus porą dešimtmečių daugybė įmonių bandė išleisti kompiuterinių žaidimų platformas, „Valve“ projektas „Steam“ tapo sėkmingiausia ir mėgstamiausia naudotojų platforma, turinti daugiau nei 125 milijonus prisiregistravusių vartotojų. „Steam“ yra skaitmeninių žaidimų platinimo platforma, suteikianti vartotojams centralizuotą multiplayer (liet. kelių žaidėjų) žaidimų bei socialinių tinklų patirtį. „Steam“ taip pat žaidimų kūrėjams užtikrina skaitmeninių teisių valdymo bei sklandžias savo produkto išleidimo ir platinimo galimybes. Nuo 2016 m. netgi penktadalis pasaulinių kompiuterinių žaidimų operacijų vyko per „Steam“. Šios įmonės konkurentų tarpe tvyro „Activision Blizzard“, „BattleNet“ ir „Electronic Art‘s Origin“. Yra keletas priežasčių, kodėl „Steam“ pavyko tapti tokiai sėkmingai įmonei. Pirma, „Valve“ turėjo itin patrauklų savo autorinių žaidimų katalogą, leidusį sugeneruoti didelę pradinę vartotojų bazę. „Steam“ buvo išleistas 2003 m., siekiant paremti milžinišką „Counter-Strike“ (CS), visų laikų populiariausios pirmojo asmens šaudyklės, augimą. Nors tuo metu CS jau tapo vienu žinomiausių žaidimu, jį sukrėtė nuožmus sukčiavimo ir piratavimo iššūkis, o patys žaidėjai buvo išsiskirstę po skirtingas CS versijas. „Valve“ sugebėjo nukreipti didžiąją dalį CS žaidėjų per „Steam“ platformą ir taip pradėjo kovoti su šiomis problemas. Antra, nors „Steam“ iš pradžių parduodavo tik „Valve“ žaidimus, „Valve“ pripažino žaidimų kūrėjų fragmentacijos dydį, ypač dideles žaidimų fizinio išleidimo ir platinimo išlaidas bei didėjantį skaitmeninių teisių valdymo iššūkį. Kitaip tariant, „Valve“ tinkamu metu nusprendė pasipelnyti iš skaitmeninio turinio platinimo – šis sumanymas išsprendė tuometines rinkos ydas. 2005 m. „Valve“ suteikė „Steam“ platformai galimybę parduoti ne vien jų pačių autorinius žaidimus. Su šiuo žingsniu „Steam“ tapo pirma dvišalė žaidimo kūrėjų ir pačių žaidėjų rinkos tinklaveika. „Steam“ tapo toks sėkmingas, kad net jų pagrindiniai konkurentai, tokie kaip „Microsoft“, per jų platformą parduoda savo žaidimus. Tuo tarpu „Steam“ platformos konkurentai ir toliau pasitiki savo sukurtais autoriniais žaidimais ir lieka uždari svetimiems kūrėjams. Trečia, „Steam“ buvo sukurtas siekiant skatinti vartotojų išliekamąją vertę bei jų „lipšnumą“. „Steam“ platformos programą buvo (ir vis dar galima) atsisiųsti nemokamai, o didžioji dalis jų siūlomų žaidimų yra nemokami arba nebrangūs. „Steam“ taip pat yra žinomas už savo reguliariai siūlomas nuolaidas ar žaidimų išpardavimus. Didžiąją dalį savo pajamų ši įmonė gauna iš žaidimų „mikrotransakcijų“. Pavyzdžiui, „Steam“ užsidirbo virš 2 milijardų dolerių vien iš „CS:GO“ „skin“ dėžių raktų pardavimų. Tiesa, tai tik mikroskopinė mikrotransakcijų sugeneruojamo pelno dalis – pačiame CS:GO „Steam“ dar pelnosi iš lipdukų kapsulių, operacijos pasų, netgi jų platformos „skin“ parduotuvės, kurioje nuo kiekvieno pardavimo jie gauna 12% pelno. Ketvirta, 2012 m. pasirodžiusi „Steam Greenlight“ funkcija padėjo ne tik mobilizuoti didesnį kiekį žaidimo kūrėjų jų platformoje, bet tuo pat metu suteikė daugiau paskatų patiems vartotojams įsitraukti į jos veiklą. Ši funkcija leido žmonėms nubalsuoti, kokį naują žaidimą jie nori matyti platformoje. Tai padėjo sukurti tampresnį ryšį tarp „Steam“ ir jo vartotojų – jie galėjo jaustis tiesiogiai atsakingi už platformos produkuojamą turinį. „Greenlight“ funkciją pakeitė „Direct“, o tai suteikė galimybę bet kokiam žmogui pateikti žaidimą į parduotuvę. Abi šios prieigos masiškai praplėtė „Steam“ žaidimų katalogą. Šių faktorių derinys bei faktas, kad „Valve“ pirmoji žengė į kompiuterinių žaidimų platformos rinką tapo „Steam“ sėkmės pagrindu. Netolimoje ateityje mums pavyks pamatyti, ar tokia sėkmė lydės šią įmonę jos virtualios realybės ir „Steamdeck“ įrangos plėtroje.