Impaler

Japonijos grupės „Sony“ padalinys „Sony Interactive Entertainment“, besispecializuojantis vaizdo žaidimuose, perka vaizdo žaidimų kūrėją „Bungie“ – tokių franšizių kaip „Halo“ ir „Destiny“ kūrėją už 3,6 mlrd. JAV dolerių, pranešė „Sony“. Užbaigus sandorį, „Bungie“ bus nepriklausoma „Sony Interactive Entertainment“ patronuojamoji įmonė, kuriai toliau vadovaus dabartinė direktorių taryba su Pete'u Parsonsu priešakyje, rašoma „Sony“ pranešime. „Halo“ šiuo metu priklauso „Sony“ varžovei „Microsoft“, o vaizdo žaidimas yra įtrauktas į bendrovės konsolę „Xbox“. Įsigijusi „Bungie“, „Sony“ įgis teises į „Destiny“, kuris šiuo metu prieinamas ir Japonijos bendrovės konsolėje „PlayStation“, ir konsolėje „Xbox“. „Microsoft“ sausio viduryje paskelbė apie planus įsigyti „Activision Blizzard“ – vieną didžiausių vaizdo žaidimų kūrėjų pasaulyje. Minėti sandoriai suteiks didžiosioms žaidimų konsolių kūrėjoms daugiau galimybių konkuruoti įsigyjant turinį, kurį jie gali pasiūlyti klientams išskirtiniu pagrindu, rašo „The Wall Street Journal“. „Microsoft“ įsigijo „Bungie“ 2000 metais, pavesdama bendrovei sukurti tuomet sukurtai konsolei „Xbox“. Bendrovė pasitraukė iš „Microsoft“ 2007 metais. Tuo pačiu metu „Microsoft“ padalinys „Xbox Game Studios“ ir toliau leido naujus „Halo“ žaidimus; įmonei priklauso franšizės intelektinės nuosavybės teisės. „Sony“ akcijos Tokijuje antradienį pabrango 0,4 procento.

Kai buvo išleistas „Hitman 3“ žaidimas, tai buvo padaryta išskirtinai „Epic Games“ žaidimų parduotuvėje. Tai reiškė, kad daugelis PC žaidėjų kantriai laukė šio žaidimo „Steam“ platformoje, nes savo kompiuteryje tiesiog nenorėjo dar vieno launcherio. Prieš „Hitman 3“ išleidimą „Steam“ platformoje, žaidimą kelis kartus „Epic Games“ parduotuvėje buvo galima įsigyti su nuolaida, o „Steam“ žaidėjai tikėjosi, kad ir jie gaus tą pačią nuolaidą. „IO Interactive“ manė, kad „Steam“ žaidėjai sumokės visą kainą už „Hitman 3“, bet žaidėjai buvo labai nusivylę ir dėl to „Hitman 3“ žaidimą užvertė neigiamomis apžvalgomis. Kai žaidimas yra išleidžiamas išskirtinai tik kokioje nors platformoje, tai tada kai jis patenka į kitas platformas yra įprasta jį pardavinėti su nuolaida, nes žaidimas jau būna ne naujas. Būtent dėl to ir pasipiktino „Steam“ bendruomenė. „IO Interactive“ suprato savo klaidą ir bandys situaciją pataisyti. Visi įsigiję „Hitman 3“ žaidimą „Steam“ platformoje iki 2022 m. vasario 19 d. vietoj paprastos žaidimo versijos gaus „Deluxe Edition“. Perkantys „Hitman 3 Deluxe Edition“ gaus „Seven Deadly Sins“ papildymą nemokamai.

„Electronic Arts“ yra nepatenkinti susiklosčiusia situacija su „Battlefield 2042“ žaidimu. Šiuo metu šis žaidimas yra tarp blogiausiai įvertintų „Steam“ žaidimų, nepaisant to, kad jau buvo išleistas ne vienas pataisymas, bet dauguma žaidėjų, tikriausiai, nebeplanuoja grįžti prie „Battlefield 2042“, nes pirmas įspūdis buvo labai prastas. Dėl mažo žaidėjų kiekio ir prasto „Battlefield 2042“ įvaizdžio dabar svarstomos visos galimybės, kaip žaidimą prikelti naujam gyvenimui. Vienas iš pasirinkimų yra „Battlefield 2042“ padaryti free-to-play. Jei būtų žengtas toks žingsnis nemokamai žaidžiantys tikrai negautų visų žaidimo funkcijų ir režimų, bet tai tikrai padėtų privilioti naujų žaidėjų. Kol kas „Electronic Arts“ tik svarsto tokią galimybę, o kaip nutiks iš tikro paaiškės artimiausiu metu.

„3DCenter“ renka vaizdo plokščių kainų statistiką iš Austrijos ir Vokietijos parduotuvių ir pagaliau pastebėta gera tendencija, vaizdo plokščių kainos pradėjo mažėti. RTX 30 serijos vaizdo plokščių realios kainos dabar yra „tik“ 77 % didesnės nei rekomenduojamos. Prieš kelias savaites kainos buvo didesnės 85 %. RX 6000 serijos kainos dabar yra 67 % didesnės nei rekomenduojamos, o prieš kelias savaites kainos buvo 78 % didesnės. Galime teigti, kad šis kainų mažėjimas yra beveik nepaveiktas ką tik įvykusio kripto valiutų kainų kritimo. Tai atsitiko vos prieš savaitę, tad visa vaizdo plokščių industrija nuo gamybos iki pardavimo dar tikrai negalėjo sureaguoti. Jeigu kripto valiutų kainos staigiai neatsigaus tai galime tikėtis dar labiau pingančių vaizdo plokščių.

„Bloomberg“ praneša, kad NVIDIA atsisako savo ankstesnių planų ir nebepirks ARM. Dėl tokio sprendimo kompanija praras 1,25 mlrd. JAV dolerių. Tokią sumą reikia sumokėti už sandorio nutraukimą. NVIDIA už ARM iš viso norėjo sumokėti 40 mlrd. JAV dolerių, bet dėl didelio kitų kompanijų pasipriešinimo šiam sandoriui yra nelemta išsipildyti. NVIDIA pranešus apie planus įsigyti ARM didelis kiekis kompanijų naudojančių ARM architektūrą sunerimo, kad po įsigijimo geriausias architektūras NVIDIA pasiims sau, o kitiems duos tik tai ką norės. NVIDIA, žinoma, sakė kad to nebus, bet tarp nerimaujančių kompanijų buvo tikrų rinkos milžinų, kurie pasitelkę savo įtaką prašė įvairių institucijų pradėti tyrimą dėl šio sandorio. Tikėtina, kad institucijų tyrimai vedė prie sandorio uždraudimo, dėl to NVIDIA tiesiog atsisako savo planų.

Kutaragi, buvęs Sony vadovas, kartais vadinamas PlayStation tėvu, 1993 m. pradėjęs technologijų milžinės vaizdo žaidimų verslą, ketvirtadienį agentūrai "Bloomberg" teigė, kad jis nemato Metaverse prasmės, nes ji yra atskirta nuo realaus pasaulio. "Buvimas realiame pasaulyje yra labai svarbus, tačiau Metaverse yra susijusi su kvazirealybe virtualiame pasaulyje, ir aš nematau prasmės to daryti", - sakė 71 metų vyras, kuris dabar vadovauja Tokijuje įsikūrusiam dirbtinio intelekto startuoliui "Ascent Robotics". "Jūs mieliau norėtumėte būti nušlifuotu avataru, o ne savo tikruoju "aš"?" Vietoj to Kutaragi sakė, kad jo "gyvenimo misija" buvo sujungti šias dvi sferas į vieną be įtaisų, panašiai kaip "Žvaigždžių karų" filmų frančizėje matytos hologramos. Jis sakė, kad "Ascent" kuriami robotai ir jutikliai, skirti realaus pasaulio vaizdiniams duomenims rinkti, yra skirti šiam tikslui pasiekti. Šie komentarai pasirodė tuo metu, kai pagrindinės technologijų bendrovės, tokios kaip "Facebook" patronuojančioji bendrovė "Meta", "Microsoft", "Apple" ir net "Sony PlayStation" padalinys, lenktyniauja, gamindami virtualios realybės įrangą, kad užimtų besiformuojančią rinką. Pranešama, kad dideli prekių ženklai, tokie kaip "Nike" ir "Adidas", ir mažmenininkai, pavyzdžiui, "Walmart", taip pat ieško virtualios prekybos galimybių. Kutaragi sakė, kad "negali sutikti" su "tiesiog erzinančių" VR akinių poreikiu, teigdamas, kad jie "izoliuotų jus nuo realaus pasaulio". Be to, kad naudodamas savo robotus sukurs "revoliuciją elektroninėje prekyboje", jis sakė, kad tikisi panaudoti šią technologiją ir atkurti susitikimų vietas realiame pasaulyje, kurios leistų žmonėms bendrauti nuotoliniu būdu, nereikalaujant VR akinių.

"Microsoft" paskelbė, kad už įspūdingą 68,7 mlrd. dolerių sumą įsigis skandalingai pagarsėjusią žaidimų studiją, sukūrusią "Diablo" ir "Call of Duty". Šis sandoris sumušė ankstesnį žaidimų pramonės rekordą, kuris buvo pasiektas tik praėjusią savaitę, kai "Take Two" už "Zynga" įsigijimą pasiūlė 12,7 mlrd. dolerių. Dėl "Microsoft" pranešimo "Activision" akcijos pabrango apie 37%, tačiau pačios "Microsoft" akcijos po šio pranešimo atpigo daugiau nei 2%. Jei sandoris įvyktų, "Microsoft" taptų trečia pagal dydį žaidimų kompanija pasaulyje po Kinijos "Tencent" ir Japonijos "Sony". Satya Nadella, "Microsoft" generalinis direktorius, išsamiai apibūdino jų susidomėjimą "Activision Blizzard" įsigijimu kaip norą investuoti į pramonės šaką, kuri ateityje vaidins svarbų vaidmenį metaversle. "Žaidimai šiandien yra dinamiškiausia ir įdomiausia pramogų kategorija visose platformose ir vaidins svarbų vaidmenį kuriant metaverslo platformas", - sakoma jos pareiškime. "Mes daug investuojame į pasaulinio lygio turinį, bendruomenę ir debesiją, kad pradėtume naują žaidimų erą, kurioje svarbiausia - žaidėjai ir kūrėjai, o žaidimai tampa saugūs, įtraukūs ir prieinami visiems." Remiantis "Xbox" vadovo Philo Spencerio tinklaraščio įrašu, kol sandoris bus baigtas, "Microsoft Gaming" ir "Activision Blizzard" ir toliau veiks nepriklausomai, o Bobby Kotickas liks "Activision Blizzard" generaliniu direktoriumi. Tačiau, kai įsigijimas bus baigtas, Spenceris vadovaus abiem studijoms, eidamas generalinio direktoriaus pareigas. Jis taip pat teigė, kad užbaigus sandorį "Microsoft" pasiūlys senus ir naujus "Activision Blizzard" žaidimus "Xbox Game Pass" ir "PC Game Pass" programose, nes prenumeratorių skaičius viršijo 25 mln. žmonių.

Prieš keletą dienų, „Sony“ oficialiai paskelbė ir pristatė savo pirmųjų apsauginių korpusų, skirtų „PlayStation 5“ konsolei, asortimentą. Bendrovė taip pat paskelbė tris naujas „DualSense“ konsolės valdymo pultelio spalvas. Konsolės apsauginiai korpusai yra penkių naujų spalvų: Nova Pink, Starlight Blue, Galactic Purple, Cosmic Red ir Midnight Black. Šiuos naujus apsauginius korpusus galima užsisakyti ir įsigyti atskirai bei jais pakeisti standartinius gamyklinius baltus korpusus, kurie ir toliau bus vienintelė galima „gamyklinė“ versija renkantis ir perkant naują „PS5“ konsolę. „PS5“ apsauginio korpuso keitimas yra gana paprastas procesas, juos nuimti ir pakeisti galima nenaudojant jokių papildomų įrankių. Nuėmę apsauginį korpusą taip pat galite pasiekti SSD lizdą, kurio pagalba galite padidinti savo konsolės saugyklos atmintį. Tam, jog eitų koja kojon su naujais „PS5“ konsolės apsauginiais korpusais, „Sony“ taip pat pristatė „DualSense“ valdymo pultelius su naujomis - Nova Pink, Starlight Blue ir Galactic Purple - spalvomis. Jie prisijungia prie esamų Cosmic Red ir Midnight Black valdymo pultelių spalvų, kurios buvo išleistos gegužės mėnesį. Kartu su standartinės versijos balta spalva dabar galite rinktis iš šešių konsolės valdymo pultelių spalvų variantų. Juodos ir raudonos spalvos konsolės apsauginiai korpusai bus prieinami 2022 m. sausio mėn. JAV, Kanadoje, JK, Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, Kinijoje, Taivane, Honkonge, Singapūre, Malaizijoje, Tailande, Indonezijoje, Vietname, Pietų Korėjoje ir Filipinuose. Rožinės, violetinės ir mėlynos spalvos apsauginiai korpusai minėtuose regionuose pasirodys pirmoje 2022 m. pusėje. Kiti regionai galimybę juos įsigyti turės vėliau šiais metais. Kol kas nepaminėta, kiek naujieji apsauginiai korpusai kainuos. Kalbant apie „DualSense“ valdymo pultelių naujoves, jos pirkėjams bus prieinamos nuo 2022 m. sausio mėn.

„Grand Theft Auto“ šiandien galima pavadinti viena iš sėkmingiausių visų laikų vaizdo žaidimų franšizių. Per pastaruosius 20 metų, tiksliau, po jos perėjimo iš „2D“ į „3D“, „GTA“ projektai nuolatos sukelia milžinišką ažiotažą ir nesvarbu ar teigiamą, ar neigiamą, tačiau jų sėkme abejoti yra sunku. Dabar jau klasikiniai, „PlayStation 2“ eroje išleisti „Vice City“, „San Andreas“ ir „GTA 3“ iškėlė „Rockstar Games“ į naujas aukštumas, tačiau viskas galėjo būti ir šiek tiek kitaip, nes jie galėjo pasirodyti kaip „Xbox“ ekskliuzyvai. Nesenai pasirodžiusioje dokumentikos serijoje „Power On: The Story of Xbox“ yra pasakojama, kad prieš pasirodant pirmajai „Microsoft“ konsolei „Rockstar Games“ kreipėsi į jos kūrėjus su labai įdomiu pasiūlymu – „Grand Theft Auto 3“ išleisti kaip „Xbox“ žaidimą. Dabar jau galima suprasti kokią įtaką tai būtų padarę šių konsolių pardavimams, tačiau tada buvo neaišku kaip atrodys pirmasis studijos bandymas išleisti „3D“ projektą. Būtent dėl šių nuogąstavimų ir buvo atsisakyta šios idėjos. Savaime suprantama, kad dar prieš pasirodant pirmajai konsolei, „Microsoft“ aktyviai ieškojo kitų studijų kuriamų žaidimų visame pasaulyje, kurie galėtų papildyti ją išleidimo dieną. Kevin Bachus, kuris tarp 1999-ųjų ir 2001-ųjų būtent ir dirbo su šiomis paieškomis teigia, kad nedidelė studija, kuri nori perkelti savo žaidimus į „3D“ platformą kreipėsi į juos ir „Xbox“ net ir buvo pasiryžę skirti laiko ir piniginių resursų tam, tačiau galų gale pripažino, kad jie paprasčiausiai netikėjo tuometinės „Rockstar Games“ galimybėmis. Taip jau gavosi, kad „Grand Theft Auto 3“ buvo laikinas „PlayStation 2“ ekskliuzuvas ir 2001-aisiais buvo parduota daugiau nei 14 milijonų žaidimo kopijų. Panašiai būtų buvę ir ateinančiais metais, tačiau geriausiai parduodamo titulą iš jo pasiglemžė „Vice City“, tai yra sekantis dabar jau populiarios „Rockstar Games“ franšizės žaidimas, kuris taip pat „Xbox“ konsoles pasiekė ženkliai vėliau nei „PlayStation 2“.

Žmonija tūkstančius metų ginčijasi, kas buvo anksčiau, višta ar kiaušinis. Žaidėjų bendruomenėje gvildenamas dar sudėtingesnis klausimas: kas geriau, konsolė ar kompiuteris? „Tiek žaidimų konsolės, tiek žaidimams pritaikyti asmeniniai kompiuteriai turi savų privalumų ir trūkumų. Be to, atsirandant naujoms technologijoms ir pristatant naujos kartos konsoles, svarstyklės nuolat svyruoja tai į vieną, tai į kitą pusę. Taigi nenustebinsiu pasakydamas, kad vieno teisingo ir nenuginčijamo atsakymo nėra – tai kiekvieno žaidėjo individualus sprendimas. Svarbiausia suprasti, kaip teisingai išsirinkti“. Tad kaip išsirinkti? Konsolė: greita, paprasta, patogu Nors naujos kartos žaidimų konsolės įgyja vis daugiau galimybių, jų pagrindinė paskirtis lieka ta pati: žaidimai. Ir patys gamintojai konkuruodami siekia žaidėjams pasiūlyti unikalių, išskirtinių žaidimų, kurių nerasite niekur kitur. Pavyzdžiui, tik su „Sony PlayStation 5“ galima žaisti tokius žaidimus, kaip „Demon’s Souls“, „Astro's Playroom“ ar „Ratchet & Clank: Rift Apart“. Beje, konkurentė „Microsoft“ laikosi kiek kitos strategijos – praktiškai visi jos „Xbox“ žaidimai yra pritaikyti ir asmeniniams kompiuteriams. Be to, konsolėmis galima žaisti tiek iš interneto parsisiųstus, tiek į fizines laikmenas įrašytus žaidimus. Pastarųjų privalumas tas, kad žaidimui atsibodus ar įveikus visas sales, kompaktinį diską galima perleisti draugui arba parduoti. Nors išimčių yra, dauguma kompiuteriams skirtų žaidimų yra parduodami tik internetu. „Konsolė jūsų pirmu pasirinkimu gali būti ir dėl mėgstamų žaidimų pobūdžio, pavyzdžiui, ja smagiausia žaisti nuotykių žaidimus. Taip pat konsolė leidžia patogiai žaisti su draugais, įsitaisius ant sofos priešais didžiausią namų ekraną – televizorių“. Apskritai, žaidimų konsolės leidžia žaidimais mėgautis be jokių papildomų rūpesčių: įsigijote žaidimą ir žaidžiate. Tuo tarpu kompiuteris turi atitikti bent minimalius reikalavimus, reikia rūpintis jo operacinės sistemos, programų, tvarkyklių atnaujinimais, o jei žaidimo patirtis netenkina – ir pirkti papildomą techninę įrangą, pavyzdžiui, galingesnę vaizdo plokštę, daugiau operatyvinės atminties ir pan. Tiesa, konsolėms skirtų žaidimų versijos įprastai yra šiek tiek brangesnės nei skirtų kompiuteriams. Visgi pačios konsolės yra nepalyginamai pigesnės: jos kainuoja iki 500 eurų, tuo tarpu padorus žaidimų kompiuteris atsieis bent kelis kartus daugiau. „Yra tik vienas niuansas: pernai pristatytas „Xbox Series X/S“ ir „PlayStation 5“ žaidimų konsoles iki šiol sudėtinga rasti, jų trūksta visame pasaulyje. Tuo naudojasi perpardavėjai, dirbtinai užkėlę kainas“. Kompiuteris – visiems skoniams ir pomėgiams Pradėkime nuo dramblio kambaryje: net vidutinio galingumo žaidimų kompiuteris kainuos brangiau nei naujausia konsolė, o norint išties kokybiškai mėgautis žaidimais teks investuoti ne tik į procesorių, vaizdo plokštę ir kitus kompiuterio komponentus, bet ir įvairius priedus – nuo monitoriaus, klaviatūros ir pelės, iki patogios kėdės ir garso sistemos ar ausinių. Kita vertus, galingas žaidimų kompiuteris namuose gali turėti kur kas daugiau paskirčių: juo galima dirbti, mokytis, programuoti, naršyti internete, naudoti kitoms pramogoms, net nuotraukų ar vaizdo įrašų redagavimui. „Žaidimams įmanoma naudoti ir galingą nešiojamąjį kompiuterį, tačiau jis bus dar brangesnis ir ne toks našus. Todėl užkietėję geimeriai įprastai renkasi stalinius kompiuterius, kurių techninę įrangą laikui bėgant atnaujina, pavyzdžiui, pakeičia vaizdo plokštę, prideda daugiau vidinės ar darbinės atminties ir panašiai. Tokiu atveju naujausiais žaidimais galima mėgautis dar ilgiau“. Žaidimų kompiuteris taip pat būtinas, jei mėgstate strateginius ar daugelio žaidėjų internetinius žaidimus, arba jei mėgstate pritaikyti žaidimą savo poreikiams, pavyzdžiui, kurdami savo žemėlapius. Tačiau žaidimų kompiuterių entuziastai labiausiai vertina galimybę žaidimus žaisti aukščiausia įmanoma kokybe. Taip, naujausios žaidimų konsolės kvėpuoja jiems į nugarą, bet skirtumas lieka ir su kiekvienais metais vis auga, mat didieji gamintojai konsoles atnaujina vidutiniškai kas 5–7 metus. Na, o svarbiausia, kad pačių žaidimų pasiūla asmeniniams kompiuteriams yra didžiausia ir dažnu atveju jie yra pigesni nei konsolėms pritaikytos versijos. Kompiuterių savininkai turi daugybę pasirinkimų, kur ir kaip pirkti žaidimus bei pasinaudoti konkuruojančių parduotuvių akcijomis ir specialiais pasiūlymais. „Blogo pasirinkimo nėra: tiek konsolė, tiek žaidimų kompiuteris turi savų privalumų, kuriuos galima įvertinti tik juos išbandžius. Viskas priklauso nuo žaidėjo norų, poreikių – ką ir kaip jis nori žaisti – bei finansinių galimybių“.