BadBoyyy

Veteranai
  • Pranešimai

    622
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    16
  • Atsiliepimai

    100%

Visas BadBoyyy turinys

  1. Ieškau Game Boy Advance SP, gal kas turite pardavimui? :)

  2. Jei kas turėsite pardavimui "Game Boy Advance SP" please let me know
  3. Gamelement pristato pirmąjį (tikimes ir ne paskutinį) "Liepos mėnesio challenge!" Žinote, kaip tame žaidimų pasaulyje būna, perki perki, o žaisti nėra kada. Ogi laikas juos prisiminti ir pagaliau išbandyti!!! Taigi narsuoliai, ar Jūsų pasiruošę atiduoti liepą savo žaidimų katalogo valymui? Jei TAIP! Junkites prie mūsų ir be gailesčio kovosime su pamirštais, nugulusiais, bei dulkes renkančiais žaidimais liepos mėnesį! Pirmiausią neskubėkite ir išsirinkite žaidimų konsolę (kuo senesnė tuo geriau), su kurią norėsite leisti laiką visą mėnesį. Tik savęs neapgaudinėkite, šio iššūkio tikslas išvalyti susikaupusį "backlog", tad "turgiaus perliukus" meskite į šalį, nes scenoje pasirodys tik originalai. Kai pagaliau ištraukėte tą vienintelę, laikas peržvelgti žaidimų sąrašą. (Rekomendacija) Čiupkite įvairių žanrų žaidimus, tik neapsistokite ties RPG žaidimais, nes žinote kaip su jais būna, pradedi liepą baigi gruodį (per švelniai pasakyta). Iki 10 žaidimų į valias, nebent Jums vasaros atostogos ir laikas yra Jūsų sąjungininkas. Tada pasiruoškite visą aparatūrą, kad lemputės šviestų, kolonėlės skambėtų, pultelis klausytų, na ir žaidimai suktųsi. Ir ką Jūs jau pasiruošę leistis į liepos mėnesio challenge, gale mėnesio susumuosime pereitus žaidimus ir apžvelgsime bendrai visą mėnesį. Tik nesukčiauk, nes viska daroma Tavo/Mūsų labui, čia ne kontrolinis, o bandymas priminti, kad turi žaidimų daugiau nei proto. Gamelement komentaras: Aš asmeniškai rašysiu "Liepos mėnesio challenge" asmeninius įrašus, kaip man sekasi įveikti mano užsigulėjusią Playstation 2 kolekciją. Žaidimų sąrašą jau turiu, viskas pajungta, tik trūksta manęs, kad pradėčiau kelionę po neatrastą žaidimų biblioteką. Įdomu bus pamatyti kaip man ir kitiems dalyviams seksis žaisti, tik su viena žaidimų konsolę ištisą mėnesį. Kokius žaidimus įveiksiu, o kuriuos mesiu vos tik pradėjęs? Ar susitvarkysiu su pagundomis? Ar pulteliai atlaikys liepos karštį? Ar lazeris prisimins ką reiškią nuskaityti žaidimą? Į visus atsakymus bandysiu atsakyti asmeniniuose įrašuose. Armand Kiauleikis aka BadBoyyy - Gamelement
  4. Per tokius, kurie nebalsuoja dažniausiai ir girdim "kaip negerai tas, kaip negerai anas", Tau suteiktas balsas ir Tu mano galvą privalai pareikšti savo nuomonę, o ne pareikšti "nesidomiu politika..". Įsijunkit Delfi prieš dieną balsavimų, ten dažniausiai būna valandos debatai, kur susėdę politikai argumentuoja, dėl ko vienas iš jų turėtų būti valstybės vadovu. Jei Tau rūpi kaip gyvens Tavo artimieji (Mama, Tėvas, broliai, seserys, draugai, Tavo vaikai ir t.t.) tai tikrai pasidomėsi ir nuėjęs prabalsuosi, nes lengviausias kelias ignoruoti, nei galimybė kažką keisti.
  5. Nintendo" vaikystėje man suteikė daug įsimintinų akimirkų. Nors ir apie šią žaidimų kompaniją būdamas vaikas nieko nežinojau, tačiau jos "vaisiai" nuguldavo mano namuose. Kadangi "Nintendo Entertainment System" (Sutrumpintai "NES) nė vienas neturėjome, tai "klonai" mums suteikė tą patį džiaugsmą, ką 90-ųjų laikų vaikams, kurie turėjo originalias NES konsoles. Kadangi buvome pypliai, tai disketės keliaudavo iš vienų rankų į kitas, taip supažindinant mus su vis didesnę "Nintendo" žaidimų biblioteka. Tuo metu apie žaidimų vertimus irgi nieko nebuvome girdėję, tad svarbiausia buvo įstatyti disketę ir pliekti viską iš eilės. O kartą eilė atėjo nuotykių žaidimui "Moon Crystal". "Moon Crystal" dienos šviesą išvydo 1992 metais, kai NES konsolė jau keliavo "į pavėsį". Kūrėjas "Hector" išleidęs šį nuotykių žaidimą Japonijoje, tikėjosi jį išleisti ir Vakaruose, tačiau jų planams nebuvo lemta išsipildyti. Vakaruose NES žaidimų kompiuteris greičiau nuėjo užmarštyn, nei Japonijoje (prie to labiausiai prisidėjo žaidimų kompiuteris SNES). Todėl įvertinus rinka, buvo prieita, kad "Moon Crystal" lokalizacija nebus pradėta, o žaidimas liks "tekančios saulės šalyje". "Moon Crystal" siužetas prasideda dar nepaspaudus "START" mygtuko. Jame pasakojama apie Mėnulio kristalą, kuris turi antgamtiškų galių, o jo pagalba galima prikelti numirėlius. Tai žinodamas piktasis grafas Krimsonas pasiunčia nindzes, kurios ne tik pavogia minėtą brangakmenį, bet ir pagrobia pagrindinio personažo žaliaplaukio jaunuolio Riki Sleiterio šeima. Ir be abejo jaunuolis leidžiasi į nuotykių kelią, norėdamas sužinoti kas už viso to slepiasi. Įdomu tai, kad po kiekvieno lygio istorija tęsiasi ir joje susipažįstame su dar kitais veikėjais, kurie atskleidžia naujų detalių apie kitus personažus. Iš pikselių sukurti vaizdo intarpai šiame žaidime atrodo labai gerai. Naudojama ryškios spalvos, kurių pagalba kūrėjas "Hector" bando perteikti siužeto emocijas. Puikiai nupiešti personažų portretai, sukuria 90-ųjų anime (japonų animacija) laikotarpio dvasia. Iš viso mūsų lauks šeši lygiai, kurie skirsis ne tik savo išdėstymu, bet ir priešais, bei galvosūkiais. Grafiškai šio žaidimo varikliukui, tikrai neturiu priekaištų, nes gerai padirbėta su spalvų palete, o ir lygių detalizacija verta dėmesio. Visgi, kai kurie priešai atrodo labai blankiai. O pirmajame lygyje (pavadinimu "Evil Forest") patirsite efektą vadinama "kraujuojančios akys". Skamba linksmai, bet šis efektas yra akims "peilis". Būkite atsargūs, nes mirguliuoja kaip reikalas. Kūrėjai žaidimo lygius išmėtė per kelis skirtingus "langus", to pasekoje mes nematome kas mūsų laukia, kai lipame į viršų ar leidžiames į apačią. Aišku kaip ir daugelyje NES žaidimų, priešai visada atsiranda iš naujo. Šio žaidimo taip lengvai neįveiksite, jei neišmoksite priešų judėsių, lygių dizaino. Kartais atrodo neįmanoma pereiti tam tikros vietos nepraradus gyvybės. Tačiau pritaikius tam tikra taktika, Jus prabėgsite vietas, kurios anksčiau atrodė sunkiai įveikiamos. Todėl nenustebkite, kad teks kartoti tam tikras vietas, ne kartą ir ne du kartus. Tikriausiai tai žinodami, kūrėjai sukūrė nesibaigianti "continue", kurio pagalba tęsime kelionę šiame pasaulyje. Įdomi žaidimo savybė (kurią teks naudoti...ir naudoti) yra "grab the ledge". Dažnai šokinėjant teks kabarotis nuo atbrailų, tai darysite dažniau nei kovosite su priešais. Į pagalbą mums ateis skrynelės, kuriose bus įmanoma rasti įvarių bonus daiktų, pvz. geresnis ginklas, dvigubas šuolis ar papildoma gyvybė. Tikriausiai pati keisčiausia savybė bus nemirtingumas, kurios pagalba turėtume "bėgti ir nieko nebijoti", tačiau dėl žaidimo klaidos, dažniau Jus tapsite nematomas, ne tik priešams, bet ir sau. O dar keisčiau, kad pradėjus naują lygį, visi Jūsų "užtarnauti" bonus atributai dingsta kaip į vandenį. Garso takelis puikiai dera prie žaidimo pasaulio atmosferos. Vienas tinkamiausių pavyzdžių yra ketvirtas "kambarys", kai Riki skuba pasiekti salą. MIDI garsų kratinys savotiškai skubina žaidėją savo greita melodija. Vienas pastebėjimas, "NES laikais", Japonijos žaidimų industrija kūrdavo vienus "skaniausių" garso takelių. Faktas ^^ Apibendrinant "Moon Crystal" žaidimą, jis tikrai vertas žaidėjų dėmesio. Nors ir nėra sunkiausias savo klasėje, bet norint jį įveikti, turėsite išmokti ir perprasti žaidimo pasaulį. Kadangi originali versija yra be vertimo, visgi žaidimą galima žaisti ir jį pereiti. Istorijos galbūt pilnai nesuprasite, tačiau siužetą ir jo vingius "pagausite". Bet norintiems pilnai išnarplioti žaidimą, siūlau užsukti čia. Rasite fanų pilna anglišką vertimą, kurio pagalba žaidimas taps prieinamesnis ir įdomesnis. Smagaus p.s. Jei Jums patiko šis įrašas, prašau pasidalinkite savo Facebook ar Twitter paskyrose. BadBoyyy aka Sumanytojas - Gamelement.lt
  6. Jei apie metus, tai 1983 metais pasirodė NES konsolė, o 1985 metais pasirodė "tankiukai"
  7. Tankiukus būtent žaidžiam su NES klonu o jei apskritai tai per emu ir prie TV su Xbox One pulteliu.
  8. Tikriausiai daugelis prisimena laikus, kai imdavom baltą popieriaus lapą ir jame žaisdavome su draugais žaidimą "Laiveliai". Nors, tai daugiau sėkmės žaidimas, tačiau jo paprastumas, ji darė unikaliu ir prieinamu žaidimu kiekvienam norinčiam jį išbandyti. Tad nieko keisto, kad pirmieji "Nintendo Entertainment System" žaidimai buvo kuo paprastesni ir prieinami visų amžių žmonių grupėms (Reikėjo kažkaip gi sudominti visuomenę kompiuteriniais žaidimais). Būtent vienas iš tokių žaidimų yra "Battle City" apie kurį maniau niekada nerašysiu, tačiau kaip sako posakis, "niekada nesakyk niekada". Tad prikandu liežuvį ir kviečiu keltis į mūšio lauką. "Tankiukai" - šis žodis užkoduotas, kiekvieno žaidžiančio lietuvio pąsamonėje (prašom nemaišyti su naujadaru "World of Tanks"). Jei pasakėte šį žodį, viskas aišku apie ką "eina" kalba. Ir pąsamonėje nuvilnija nespalvoti televizoriai, perlituoti pulteliai ir geltonos kaip citrina disketės. "Tankiukai" pirmą kartą žengė į sceną 1980 metais, kai Japonų kompanija "Namco" išleido žaidimą "Tank Batallion", skirta žaidimų arkadoms. Tačiau 1983 metais pasirodęs "Šeimos kompiuteris" (ang. Family Computer) suteikė žaidimų kūrėjams galimybę perkelti arkadinius žaidimus tiesiai į žaidžiančių namus. Taip pasaulį išvydo žaidimas "Battle City", kuris yra pirmos kartos pusbrolis, mano jau minėtam "Tank Batallion" žaidimui. Šio žaidimo primityvumas yra pats didžiausias pliusas. Jūs valdote tanką, o prieš Jus ekrane matomas visas būsimas lygis, o užduotis paprasta kaip niekada - sunaikinti visus kitus tankus esančius televizoriaus ekrane ir apsaugoti simbolį/herbą - ERELĮ. Kiekvienoje "lentelėje" lukuriuos 20 šarvuočių, kurie stengsis savo ribotomis galimybėmis mus įveikti. "Battle City" žaidime priešų tankai skirstomi į trys kategorijas: įprastas tankas (juda lėtai, šaudo lėtai, šarvų neturi), greitasis tankas (super greitas, šaudo greičiau, šarvų neturi ir labiausiai nervina) ir storulis T (juda lėtai, šaudo lėtai, tačiau storiausi šarvai). Į pagalbą žaidėjams ateis papildomi bonusai, gaunami kai nukaunamas blykčiojantis tankiukas. Tai papildomos gyvybės, laikinas nemirtingumas, neperšaunama apsauga ERELIO, bet visų mėgstamiausias bonus daikčiukas bus "Žvaigždė". Paprastai šnekant, be jų žaidimą įveikti yra labai labai ir labai labai sunku. Ir jei surinksite žaidimo pradžioje trys "Žvaigždes", tapsite ne tik greitesnis ir efektyvesnis, bet ir storesnis (savotiška plastinė operacija). Bet esmė yra emocijos, jos auga ir keičiasi kartu su žaidimo intensyvumu. Besikeičiant lygiams ir jų dizainui, tenka priimti strateginius sprendimus, kur teisingai atsistoti lygyje, kur manevruoti ir kaip čia nepataikyti į savo draugą/draugę kitoje pusėje. O jei dar partneris "atstovi" savo kraštą, tai pasitikėjimas tik auga, o lygius pereiti daug lengviau, nes nereikia dirsčioti į kitą pusę ir šūkalioti "daryk tą!!!", "važiuok ten!!!". Komandinis darbas yra "Battle City" žaidimo pasidžiavimas, jei Jus sugebate iš pusės žodžio suprasti vienas kitą, tai žaidimą žaisti bus dar smagiau. Tačiau jokiu būdu nepradėkite šio žaidimo žaisti vienas pats, nes pasijusite nejaukiai arba nesmagiai. Kodėl? Ogi pirma, šis "tankiukų" žaidimas yra skirtas dviems žaidėjams, kitaip tariant "co-op" prie vieno ekrano. Antra, žaidimas vienam yra absoliučiai neįveikiamas (nepradėkite čia burbėti "emuliatoriai" ir t.t.). O trečia neišsigąskite, nes kai dar "internetas" buvo "Mamos įsčiose", visi žaidimus (leidžančius žaisti dviese) žaisdavo prie vieno televizoriaus. O žinokite kaip smagu su draugais žaisti šį žaidimą, patikėkite praleisite labai linksmai laiką, nes azartas pasiekti kuo aukštesnį žaidimo lygį, Jus užvaldys nuo pirmo prisilietimo. O dar tas draugų burnojimas "Oij kaip Tu čia žaidi....", "Ateik Antanai, parodyk kaip čia reikia žaisti", "Imk Imk žvaigždutę!!!" - emocijos liejasi per kraštus, taip galima apibūdinti šio žaidimo atmosfera. O jei neturi su kuo žaisti "Battle City", tai ką daryti tada? Blogiausiu atveju pasikviesk mane, nepažadu kad pasieksim 35 lygį, bet Antano pagalbos tikrai mums neprireiks. Smagaus p.s. Jei Jums patiko šis įrašas, prašau pasidalinkite savo Facebook ar Twitter paskyrose. BadBoyyy aka Sumanytojas - Gamelement.lt
  9. BadBoyyy

    Vasario update

    Metro labai norėjau, bet žinau tas aausmas greitai dings (turiu abi pirmas dalis ir jos dar guli lentynoje) Tai kai kaina pasieks 15~€ pasiimsiu. O naujas Far Cry tai uždėtas savotiškas mod'as ant 5 dalies, tai nebandysiu tikrai
  10. Jo šitie priklauso Eurogamer, jie tikrai ir bus kažkurioje dalyje
  11. Ką gi vakar gavau Platinum trofėją "Assassins Creed Odyssey", dabar pradėsiu DLC. Tai žaidimas, kurio pasaulio niekaip nesinori palikti. Ta proga labai susidomėjau pabandyti "Assassins Creed Unity" nes labai žavi Prancūzijos istorinė tematika ir ten labai gerai kūrėjai susuko žmonių sambūrius ir pan., dar per Switch suku click-n-point žaidimą "Earthworms" - seniai bežaidžiau tokio stiliaus žaidimą, labai paprastas ir ganėtinai nesunkus (bent po kol kas), tai 15-20 minučių laisvam laikui pats tas.
  12. Žinok man jie niekada kažkodėl nepatiko, keisti kartais sprendimai, tokie kaip su "Kingdome Come Deliverance" žaidimu ir pan.
  13. pataikei į daugybę kanalų, kuriuos planuoju ateityje aprašyti, gal atrasiu dar ko nesi užsiprenumeravęs
  14. "Youtube" tai platforma, kuri sugebėjo pakeisti mūsų gyvenimo įpročius ir tapti daugeliui televizoriaus atmaina. Jei anksčiau, norint pažiūrėti mėgstamą laidą "Kompiuterių stebuklai" (angl. "Cybernet") per Tele3, turėdavau laukti tam tikros dienos, tai šiandien viskas daug paprasčiau, nes galime žiūrėti savo mėgstama turinį, kada mums patogu ir per daugelį skirtingų įrenginių. Tuo pačiu "Youtube" kanalas sugebėjo pritraukti daugybę talentingų ir nepriklausomų kūrėjų, kurių siūlomas turinys yra daug įdomesnis ir aktualesnis, nei senasis televizijos formatas. Tad šį kartą noriu pasidalinti "Youtube" žaidimų kanalais, kurie mano manymu kūria kokybiška turinį ir daugeliui gali būti pavyzdys, kai pastovumas ir originalumas padaro kanalą patrauklų žiūrovui. Kas seka žaidimų industrija ne pirmus metus, žino (girdėjo) tokį puslapį kaip Gametrailers. Šis puslapis geriausiais savo laikais, buvo tikras "skanėstas" žaidėjams. Nes čia buvo apstu medžiagos apie žaidimus, ne tik apžvalgos, naujausi treileriai, bet ir daug kokybiškų laidų su daugybę įdomių asmenybių. Kadangi puslapis buvo parduotas, o vėliau ir uždarytas, buvę darbuotojai susibūrė ir sukūrė projektą pavadinimu "Easy Allies". Kompanija sudaro: Brandon Jones (Gametrailers įkūrėjas ir apžvalgų balsas), Daniel Bloodworth, Ben Moore, Kyle Bosman, Michael Damiani, Michael Huber, Ian Hinck, Bradley Ellis ir Don Casanova. Šiame kanale galite išvysti žaidimų apžvalgas, savaitės "podcast", laidą "Frame Trap" (kurioje šnekama plačiau apie išėjusius žaidimus), Friend Code (išskirtinė laidą apie Nintendo naujienas), Huber Syndrome (žmogus, kuris su dideliu užsidegimu papasakos apie "Shenmue" ir ne tik) ir dar daugybę skirtingų laidų (apie stalo žaidimus, apie knygas, apie anime ir t.t.). Puslapis Youtube Tai vienas iš ne daugelio mano manymu žmonių Youtube platformoje, kurio pozityvus mąstymas, bei charizma prikausto žiūrovą prie ekrano. Susipažinkite su Johnny Millenium. Jo kanalas "sukasi" jau virš 10 metų, o papasakoti jis visada turi ką. Jo kanale galėsite susipažinti su retro žaidimais, konsolėmis, old-school anime, komiksais (jis beje juos pats ir paišo), bei filmais. Johnny dažniausiai visada trykšta energija ir jo pasakojimų labai įdomu klausytis, nes daugiausia tai pasakojimai iš jo asmeninio gyvenimo susijusio su žaidimais ar kitais nuotykiais. Jo kanale dažnai rasime ir naujų žaidimų apžvalgų, kurias jis apžvelgia be jokių "SPOILER'ių". Būdamas dideliu žaidimų fanu, šis žmogus sukūrė net filmą "Happy Console Gamer: The Movie". Tad jei mėgstate klasikines konsoles ir žaidimus, Jums nelieka kito pasirinkimo, kaip tik prisijungti prie šio kanalo. Youtube Šis kanalas labiausiai žinomas, dėl "Angry Video Game Nerd" video serijų. James Rolfe sukūręs šios laidos pagrindinį personažą, tapo labai garsia persona žaidimų entuziastų akyse. Šis vyrukas "Cinemassacre" kanalą sukūrė, nes labai mėgsta filmus, o iš didelio entuziazmo šis kanalas tapo ne tik filmų, bet ir žaidimų kanalu. Jei James daugiausiai šneka apie filmus (ypač siaubo), tai Mike Matei daugiausiai pamatysite laidose su pulteliu rankose. Šis žmogus yra užkietėjęs retro žaidimų žaidėjas, dažnai darantis "gyvas" transliacijas Youtube/Twitch platformose. Šis kanalas, tai klasikinių filmų ir žaidimų savotiška meka. Ši, kelių žmonių komanda "kepa" video jau 13 metų ir tikrai nežada sustoti. Puslapis Youtube "Kinda Funny" susikūrė panašiai kaip ir "Easy Allies". Vedama projekto įkūrėjo Greg Miller, susibūrė komanda, kurios didžioji dalis yra atkeliavusi iš "IGN" puslapio. Šiame kanale, dažnai galima išvysti žaidimų visuomenės ikonas, tad visada yra įdomu pasiklausyti ką pasakoja patyrę žaidimų "vilkai". Penkis kartus per savaitę yra leidžiama laidą "Games Daily", kurioje galime sužinoti karščiausias prieš tai buvusios dienos žaidimų naujienas. O kartą į savaitę paleidžiama į eterį laidą "Kinda Funny Gamecast", kuri apžvelgia pasirodžiusius žaidimus ir svarbiausia savaitės naujieną. Be apžvalgų, kartą į savaitę išleidžiama laidą "Party mode", kurioje susirenka visas "Kinda Funny" kolektyvas ir žaidžia kokį nors vakarėlių žaidimą. Verta paminėti ir įspūdingai praėjusi "Kinda Funny Games Showcast", kuris subūrė daugybę žaidimų kūrėjų, kurie pristatė daugybę naujų žaidimų. Šis šou žada pasirodyti ir 2019 metais. "Kinda Funny" turi ir antrą Youtube kanalą, tad jame galite pamatyti daugybę skirtingų laidų, kuriose kalbama apie kiną, interneto platybes ir daugybę skirtingų populiarių temų. Puslapis Youtube#1 Youtube#2 p.s. Jei Jums patiko šis įrašas, prašau pasidalinkite savo Facebook ar Twitter paskyrose. BadBoyyy aka Sumanytojas - Gamelement.lt
  15. Klasika. Šis terminas dažnai priskiriamas 80-ųjų ir 90-ųjų animaciniems "Disney" filmams. Pasakos, kurias kiekvienas žiūrėdavome per nespalvotus televizorius savaitgalio rytais. Tuo pačiu metu "Nintendo" buvo "ant bangos". Prasidėjo pažintis su namų žaidimų konsolėmis. Ir toks "mažytis" žaidimų kūrėjas "Capcom", ėmė ir sudarė sutartį su animacinių filmų gigantu "Disney". Gavę licenzija kurti žaidimus pagal populiariausių pasakų personažus, "Capcom" išleido visa krūva dabar nostalgija keliančių žaidimų. Tokie žaidimai, kaip "Darkwing Duck", "Duck Tales", "Chip 'n Dale", "Disney's Aladdin", "Disney's Magical Quest" serija ir daugelis kitų tapo pavyzdžiu, kaip tinkamai išnaudoti animacinių filmų adaptacijas žaidimuose. Šį kartą Jūsų dėmesiui mažosios undinėlės nuotykiai "Nintendo Entertainment System" pasaulyje Įsijungus žaidimą mus pasitinka žavus MIDI garsų intro. Užtenka kelių sekundžių muzikinio garso takelio, kad suprastume, kad tai raudonplaukės undinėlės žaidimas. Prieš leidžiantis į nuotykius, mums trumpai nupasakojamas siužetas. Undinėlė Arielė įsimyli princą, ir paprašo tetulės Ursulos, kad ji magijos pagalba ją paverstu žmogumi. Ji išpildo Arielės norą. Ir dar nespėjus džiaugsmo akimirkai išb*ėsti, undinėlė sužino, kad piktoji tetulė Ursula nori užvaldyti vandenyno karalystę. Išgirdusi šią naujieną, ji išskuba į pagalbą, atgal į platųjį vandenyną. Kai pirmą kartą žaidžiau "The Little Mermaid" žaidimą, jis man atrodė kaip gražios pasakos inkarnacija į žaidimą. Pirmiausiai tai "Disney" veikėjų puiki vizualizacija, dėl kurios reikėtų pagirti "Capcom" meistrus. Jie sukūrė labai gerą grafikos varikliuką, kuris puikiai perteikė "Disney" pasaulius, todėl jose netrūksta detalumo ir spalvų. Kiekvienas priešas atrodo taip, lyg būtų nupieštas animaciniame filmuke. Garso takelis puikiai įsilieja į žaidimo pasaulį, ar tai undinėles rausiamas smėlis, ar tai kova su vandenyno blogiukais. Visur vyrauja smagūs MIDI garsai, kurie puikiai dera šiame žaidime. Pats žaidimo valdymas yra labai supaprastintas. Naudojame vos kelis pultelio mygtukus, vienu plaukiame greičiau, kitu leidžiame burbulus (taip galime pagauti priešus). Nors žaidimas ir yra labai lengvas, visgi ir čia turime maža bėdelę. Ji susijusi su kadrų skaičiumi, jie yra nepastovūs, dėl ko kartais tenka pasijusti, lyg sulėtintame kine. Tačiau šis "negalavimas" neatbaido nuo žaidimo, o jausmas, kad dalyvauji pasakoje išlieka. "The Little Mermaid" iš viso turi penkis lygius, kurie yra suskirstyti į kelias sekcijas. Matomai kūrėjai stengėsi per save perlipti, ir vietoje ilgesnio žaidimo, pasiūlyti žaidėjui daugybę skirtingų žaidimo savybių. Apie jas šiek tiek plačiau. Lygiuose galėsime atrasti kriaukles, su kuriomis galėsime atrakinti skrynias. Jas atrakinus dažniausiai rasime dviejų spalvų perlus, kurie leis pagerinti Arielės leidžiamų burbulų savybes. Priešai atsidūrę burbuluose, taps mūsų ginklu prieš kitus vandenyno blogiukus. Mėgstantiems rinkti taškus, jų pagalba galėsime atrasti daugiau lobių t.y. šakučių, pypkių (tikriausiai jos sidabrinės arba auksinės). Kartais galėsime atsidurti sausumoje, ir šokinėti ant žvininės papilvės. Tačiau šios savybės nublanksta, dėl trumpų žaidimo lygių. Iš vienos pusės "The Little Mermaid" šių laikų mąstais yra labai trumpas žaidimas. Greitesni žaidėjai gali jį užbaigti per 15 minučių. Tačiau iš kitos pusės, šis nuotykis turi visas geriausias platformerių savybes. Tikriausiai, tai vienas geriausių būdų supažindinti jaunuosius žaidėjus su kompiuteriniais žaidimais. "The Little Mermaid" yra įvairus, spalvingas ir trumpas žaidimas, kuris neturėtų atbaidyti pradedančiojo žaidėjo dėmesio. Istorija pateikiama aiškiai ir paprastai, o gražūs personažai suteikia šiai pasakai puikų motyvą žaisti žaidimą toliau. Tad jei norite supažindinti savo mažąjį su kompiuteriniais žaidimais, tai puikus pirmas žingsnis link to. Smagaus p.s.s. Jei Jums patiko šis įrašas, prašau pasidalinkite savo Facebook ar Twitter paskyrose. BadBoyyy aka Sumanytojas - Gamelement.lt
  16. Ne, kalbu apie nemokama turinį. Paskutinis atnaujinimas vėl visko nemažai pridėjo + Lost Tales naujos misijos. O Season pass dar net ne neinstaliavęs.
  17. Nemačiau, kad ir pas mus yra skiltis "Ką šiuo metu žaidžiate" Jau 135~valandos kaip Aš dar Assassins Creed Odyssey pasaulyje, ir dar manau laukia nemažai valandų, nes Ubisoft vis išleidžia nemokamo turinio + turiu season pass. +++ pasaulis, grafika, gameplay --- misijos. Vakarais užsidedu SOMA, geras scifi horror žaidimas, apie jį apžvalga noriu parašyti. Ir pradėjau Zelda Wind Waker HD, labai gražiai padaryta Zelda ir labai daug galvosūkių kas man patinka.
  18. Daugelis šiuos metus įvardija kaip geriausius apskritai žaidimų istorijoje. Sunku ir pasiginčyti, nes sulaukėme aukščiausios prabos įvairiausių žanro žaidimų. Kad ir kaip norėtųsi juos visus išbandyti, bet dėl laiko stokos tenka pasirinkti tik tuos, kurie įdomiausi mano smegeninės pusrutuliui. Nusprendžiau parašyti apie savo "gaming" 2018 metus, kartais šiek tiek nuklysiu į industrijos gaires, tad prašau labai nepykti. 2018 metaus buvau pasižadėjęs sau "mažiau pirkti - daugiau žaisti". Pažvelgus į backloggery statistika, esu dideliame minuse (-57). Sugebėjau pereiti viso labo vos 4 žaidimus, o įsigyti suspėjau 61 žaidimą. Liūdna ir tuo pačiu graudu. Esu iš lėtėsnio tipo žaidėjų, kuriems patinka keliauti po žaidimo pasaulius ir išniukštinėti kiekvieną kampelį, tačiau galiu kaltinti tik savo lengvabūdiškumą. Ir dar (mano keistenybė), visada pasirenku "Hard" sunkumo lygį, ko pasekoje ilgėja pats žaidimo laikas. Manau visi turime silpnybių, maniškė - naujienų srautai, ypač forumai. Galiu skaityti visą dieną, dalyvauti diskusijose (be abejo neskaitau tiek, bet per parą apsisuką keletas valandų). Tai kokie man buvo 2018 metai? Pradėkime nuo pradžių, o gale suvesime visus taškus. Geltonojo šuns metai man prasidėjo išties gerai, nes įsigyjau Nintendo Switch konsolę. Be abejo pirmasis įspūdis būna geriausias, pasijungi, paspaudai, pajunti širdies viduje harmonija - taip, pagaliau šis daiktas Tavo namuose, bet kas toliau? Toliau į eilę pradėjo rikiuotis žaidimai, kaip "Mario Odyssey", "Mario Kart 8 Deluxe" ir "Xenoblade 2 Special Edition" (kuris taip ir būtų likęs savo plastiko rėmuose, jei ne Nintendo "Gold points"). Išbandžiau Mario kartingą, puikus žaidimas, tik žaidžiant jį keliese, greitai aplanko keistas jausmas "gal yra kitų žaidimų?" (Su visais Mario kartingais ta pati bėda mums). Sekantis Nintendo Switch žaidimas buvo Mario Odisėja (lietuviškai gan gražu tiesa?). Perėjau du pasaulius, bet galiu drąsiai teigti, šis platfomeris dvelkia magija - spalvotas, unikalus, gražus ir užburiantis. Tikrų tikriausiai 2017 metų GOTY. Tačiau neatspėsite su kuriuo žaidimu leidžiu savo Nintendo laiką, ogi su "Dragon Quest Builders" (ir esu tik trečiame pasaulyje). Esu didelis "Dragon Quest" serijos fanas, todėl vis dar negaliu paleisti šio "Minecraft" tipo žaidimo, nors ir labai lėtai progresuoju. Nuslūgus Switch emocijoms ir pradėjus blaiviai mąstyti, susimąsčiau ką veikia maniškiai Playstation VR akiniai. O jie sau tyliai gulėjo kampe su laidų puokštę (kas turi PSVR tikriausiai žino apie ką Aš ). Suvokiau, kad dažniausiai juos išsitraukiu, kai noriu išbandyti ką nors 10-15 minučių. Tad Aš jį perleidau kitam piliečiui, kuris tikiuosi juos aktyviai dar ir šiandien naudoja. Man VR tikrai patiko (tikriausiai girdėjote apie šiuos du mažus žaidimus - "ASTRO Bot Rescue Mission" ir "Tetris Effect"), tačiau nutariau palaukti PS VR2 versijos, kurie tikiuosi sumažins laidų kalną ir padarys VR įrenginį belaidį. Išbandžiau daugybę žaidimų ir kitokio VR turinio, labiausiai sužavėjo - "Until Dawn Rush of Blood" (dar dabar atsimenu kai per kūną šiurpuliukai bėgiojo). - "Resident Evil 7" tikiu kad ateityje ateis ir Tavo eilė ir kartu žengsime į VR pasaulį. Pirmus keturis mėnesius mano dėmesį vis dar kaustė "The Elders Scrolls IV: Oblivion GOTY" (PS3). Žaidimas kuris turi pilna klišių, tačiau pasaulis kaip reikiant prikausto dėmesį. Tačiau "Bugthesda" kaip visada kepa blynus, kurie dažniausiai būna ne pagal receptą. Todėl mano dideliam nusivylimui, negalėjau pilnai išbandyti didžiausio Oblivion papildinio (DLC) - "Shivering Isles". PS3 versija buvo išleista su klaida, kurios kūrėjai taip ir neištaisė. Norint pereiti papildoma turinį, reikia 1. Nervų 2. Kantrybės 3. Sėkmės. Supratau kad tai ne man ir padėjau žaidimą į užtarnautą poilsį, šiame pasaulyje praleidau 245 valandas (būtų ir daugiau) ir tai buvo pirmasis žaidimas, kurį užbaigiau 2018 metais. Kartais norisi pabėgti nuo mėgstamiausių JRPG ir nuotykių žanro, o kas geriau nei FPS žanras? kuriame galvoti nereikia, tik spaudinėji kelis mygtukus ir judi į priekį. Todėl balandis atnešė - "Far Cry 5 Gold Edition" (PS4) (tapau reklamų ir "podcast" auka). Tai buvo pirmasis šios serijos žaidimas mano rankose. Pripažinsiu Ubisoft meistrai žaidimų pasaulius sugeba sukurti labai aukštos skalės, ką jau moka tą moka, neatimsi. Pats žaidimas kaip AAA lygio Holivudo filmas, tik jį įvertins kiekvienas žaidėjas skirtingai. Man jis patiko, pasišaudžiau, atsižiūrėjau kalnų, upokšnių ir kitų grožybių. Tik taip ir neišmokau skraidyti lėktuvu. O kad turėjau "Gold Edition", tai gavau visus išėjusius papildinius (DLC) ir "Far Cry 3" (Remastered?). Tad apie kiekviena trumpai. "Hours of Darkness" - Nuostabus Vietnamo papildinys 10/10 (be juokų). "Lost on Mars" - Sci-fi? Įdomu? deja ne 0/10. "Dead Living Zombies" - Parodija, tačiau neišpildyta iki galo 5/10. Ir tai buvo antras 2018 metų pabaigtas žaidimas. - "Far Cry 3" dar susitiksim pacane, neliūdėk. Ir kaip visada atėjus vasarai, sulaukiame didžiausios žaidimų parodos - "Electronic Entertainment Expo" (trumpai - E3). Trumpai ir drūtai - įspūdis buvo nekoks. Microsoft kaip visada žaidė su vartotojais, daug žaidimų, daug skambių frazių. Nintendo savo laiką skyrė vienam žaidimui "Super Smash Brothers. Ultimate". Sony pabandė visus užburti "Last of Us: Part II" dekoracijomis, tačiau gavosi šnipštas (pripažinsiu treileris buvo nuostabus). Tačiau man kaip žiūrovui, trūko to cinkelio, unikalumo ir nuostabos, kad norėtųsi praverti plačiai burna ir apie tai papasakoti kaimynui, kuris nieko nenutuokia apie žaidimus. Pasibaigus FPS šovinių apkabai, grįžau prie savo mėgstamiausio žanro - Japan Role Playing Games. Ilgai lauktas ir sulauktas - "Ni No Kuni II: Revenant Kingdom Prince Edition" (PS4). Kritikai jį įvertino teigiamai, tačiau žaidėjų bendruomenė pasiskirstė į du sluoksnius: juoda ir balta. Vieni aukštino, kiti peikė žaidimą. O kokia mano nuomonė? Įveikiau 99,9 procentus siūlomo turinio (be DLC) ir gavau "Platinum" trofėją. Iš šio žaidimo išgrandžiau visus trupinius, tik palikau bosų bosą, nes jis pasirodė emm.. per daug atkaklus. Ši dalis yra novatoriška, lyginant su tuo kas buvo pirmoje Ni No Kuni dalyje, čia gavome trijų žanrų mišrainę - JRPG, RTS, City Building. Bet man taip viskas puikiai dėrėjo, todėl iš visų elementų išspaudžiau maksimumą. Tenka sutikti, kad ši dalis labai silpnai pateikė pagrindinę istoriją, o pagrindinių veikėjų paveikslų beveik neatskleidė. Daugiau laiko skirdama pašalinėms istorijoms ir misijoms. Turiu pripažinti kovų mechanika, yra Ni No Kuni II stipriausia vinis. Tik gaila, kad žaidimas buvo greitai pamirštas, nepadėjo ir nemokamas papildomas turinys. O kūrėjų užtemptas "Season Pass" turinys, apie kurį niekas nieko nežinojo pusę metų, padarė savo. Todėl gruodį pasirodęs pirmasis mokamas papildinys (DLC) - "The Lair of The Lost Lord", liko daugelio užmirštas. O Aš trinu rankas, nes po "Žudikos Odisėjos", keliausiu atgal į Ni No Kuni pasaulį. Ir tai buvo mano trečiasis pereitas žaidimas 2018 metais. Į vasaros galą, pas mane pagaliau sugrįžo - "Sega Saturn" (dėkingas meisteriui Edmundui aka "Red-Cat-EX"). Nostalgija pakvipo namuose, ašaros neišspaudžiau, bet nušvito džiaugsmas manyje. Ši konsolė pas mane gyvena apie 20 metų, tik kartą nutiko nelaimingas nutikimas ir sugebėjau sudeginti jos maitinimo bloką. Kadangi techninių žinių neturiu ir nesu didis "geležies" specialistas, tai ieškojau kas galėtų prikelti antrajam kvėpavimui šį Sega žaidimų kompiuterį. Edmundas ne tik sutvarkė, bet ir modifikavo mano konsolę, įdėjo čipą, su kuriuo galiu išbandyti visus šios konsolės žaidimus. Tad Didelis Ačiū! - "Saturn" luktelk dar mėnesiuką ir eisim lošti "Bomberman"! "Kas parduoda God of War?", "God of War Mano GOTY", "eik jau God of War 1000000 kartų geriau, nei .....", "Užp#$@% visi su savo GOW", "God of War, gggggoooood offff Waaar, GOOODDD oooooff waaaaRRRR....." - tokie visokie svaisčiojimai, 2018 metais sukosi internete, skaitai forumą, o ten visi tik "pila" gerus žodžius apie šį žaidimą. Klausaisi podcast ir vėl tas pats, prislėgtas ir nebegalėdamas susilaikyti, įsijungiau "God of War...HD" (PS3). Keistas iš mano pusės sprendimas, tačiau nutariau prisiminti PS2 laikus ir nuraminti GOW kirminą. Po žaidimo pabaigos, mano veidas švytėjo. Tai bent žaidimas! Garso takelis yra kažkas unikalaus, jis perteikia Kratos pasaulio nuotaika ir įtraukia žaidėją į nelaimingą istoriją, kurios pabaigą tikriausiai kiekvienas žinome. Tuo pačiu perėjęs šį epą, nutariau pasivaržyti "Challenge mode". Jame turime įveikti 10 lygių, tačiau kiekvienas lygis yra SUPER-IMPOSSIBLE-ULTRA-HARD. Ties septintu sustojau, nes po trejetos valandų pultelio maigymo ir krūvos kaltinimų (kalti ne mano pirštai, o žaidimas - pasąmonės magija) išjungiau God of War. Tai buvo ketvirtas žaidimas. - "FiFa 19" kaip visada atėjai tuo pačiu laiku, nepalikdama man jokio pasirinkimo. Futbole kiekvieną sezoną viskas prasideda iš naujo, taip ir "FiFa 19" nugulė Playstation 4 konsolėje. Varžomes su draugais turnyruose, kuriuose susipykstam, apsižodžiuojam, nebežaidžiam, tada vėl visi susitaikome ir vėl viskas iš pradžių. Tinkamiausias žodis būtų "loop reaction". Ir štai rudenį Ubisoft išlindo su magiškais žodžiais - "The biggest adventure", "RPG!", "Spartaaa!". Ir vėl mane sugundė. Ir vis dar suku tą patį žaidimą. Taip, tai "Assassins Creed Odyssey". Ilgas kaip žirafos kaklas. Kaip ne kartą minėjau patinka žaidime įvykdyti viską viską viską ir dar kartą viską. Todėl mano laikas kapsi arti 130~ valandų, o dar keliauti ir keliauti. "Fetch quests" žaidimą padaro ilgesnį, nuobodesnį ir užmirštamesnį. Keista patirties taškų sistema verčia susimąstyti. Pvz. už tai kad sušelpei pinigėlių žmogeliui, gausi 30k patirties taškų, nors tai užtrūko viso labo 10 sekundžių, o užimti fortą trunka 10-20 minučių (priklauso kokiu stiliumi žaidi) ir gauni 15k patirties taškų. Neteisinga ir buka. Dar vienas bjaurus dalykas, tai "šaldiklio" metodas, nuo kurio žaidimas kenčia, tampa nebeįmanomas žaisti, nes viskas juda kadras po kadro ir tenka daryti restart. Tačiau Odyssey pasaulis labai gražus (dažnai sustoju ir leidžiu akims mėgautis peizažais), kovos sistema nenuobodi, veikėjai man patinka. Bijau, kad mano laikas su šiu Assassins Creed žaidimu bus virš 200~ valandų, nes dar yra "Parsisiunčiamo turinio paketas" (lietuviškai). Malaka. Ir pats didžiausias šių metų įvykis, tai "GamElement" atsiradimas. Didžiuojuosi, kad pradėjome šį projektą ir tikimes nesustoti, bet ir dar daugiau tobulėti. Noriu tikėti, kad 2019 metai bus įdomūs, kūrybiški ir pasieksime užsibrėžtus tikslus, kad ir kokie jie būtų dideli ar maži Ir pabaigai, pateiksiu savo mini "backlog" sąrašą 2019 metams: The Legend of Zelda: Wind Waker HD (Wii U) Persona 5 (PS4) God of War (PS4) The Last Story (Wii) YS VIII: Lacrimosa of Dana (Switch) Octopath Traveller (Switch) Dragon Quest XI (PS4) Kingdom Come Deliverance (PS4) Resident Evil 7 (PS4) Prey (PS4) Titanfall 2 (PS4) Uncharted: The Lost Legacy (PS4) DMC Devil May Cry (PS3 - taip, būtent ši dalis ir Dubstep garsai) Resident Evil Code Veronica HD (PS3) 2019 metų tikslas, neišleisti daugiau nei 200€ žaidimams, bei jų priedams ir pereiti 12 žaidimų. Vienintėlis žaidimas, kurį tikrai įsigysiu bus "Resident Evil 2 Remake" (PS4). Tuo pačiu NeoGaf narys DunDunDunpachi sukūrė gija - "No new games in 2019, unfinished backlog only", kurioje nutariau dalyvauti, prisijunkite ir Jūs Gerų 2019 metų! BadBoyyy aka Sumanytojas - Gamelement.lt
  19. Nuo vaikystės seku Japonijos kultūra, animacija ir be abejo žaidimus. Tai šalis, kurioje daugelis dalykų mums europiečiams yra nesuprantami. Jų sugalvotos istorijos ir personažai, dažnai atimdavo man žadą. Galvodavau kaip jie sugeba sukurti, tokius keistus veikėjus, bet tuo pačiu jų piešimas mano vaizduotę žadino. Žaidimai išsiskyrė savo unikalumu, o nuo jų negalėdavau atitraukti akių. Todėl vaikystėje išbandžiau tuziną žaidimų ant Nintendo Entertainment System konsolės. Ir tarp jų atradau "Cat Ninden Teyandee". Šis žaidimas niekada taip ir nebuvo oficialiai lokalizuotas, todėl kai Aš jį pirmą kartą žaidžiau, ekranas mirgėdavo nuo japonišku hieroglifų. Bet svarbiausia būdavo tai, kad jie niekada netrukdė mėgautis šiuo nuotykiu, todėl šis "Tecmo" žaidimas išliko mano atmintyje iki dabar. Jūsų dėmesiui "Samurai Pizza Cats" (Prašom, tai Japonija). "Cat Ninden Teyandee" žaidimo veiksmas vyksta išgalvotame mieste - Edoropolis (žodžių junginys - Edo laikotarpis ir Metropolis). Mieste kuriame gyvena mechanizuoti gyvūnai (eng. animal androids). Paprasčiau kalbant, jie yra visiškai tokie patys kaip ir žmonės, tik metalizuoti ir gyvūnų išvaizdos. Edoropolį valdo Šogunas, tačiau ištikrųjų miesto vadžias savo rankose laiko Tokugawa Usako (Šoguno kvanktelėjusi dukra) ir ministras-lapinas Kitsunezuka Koon-no-Kami (o tie "trumpi" vardai). Būtent pastarasis ir bando įvairiausiais sąmokslais, nuversti Šoguną ir tapti šios šalies vienintėliu valdovu. Bet koją jam visada pakiša picų išnešiotojai-ninzės Nyanki. Tai užsimaskavęs katinų klanas, kuris saugo Šoguną ir picas metę į šalį, skuba jam į pagalbą. Tokiame va keistokame pasaulyje su Japonijos "prieskoniais", mes ir atsidūrsime. Šis piešinys puikiai iliustruoja visus pagrindinius "Samurai Pizza Cats" veikėjus. Iš kairės į dešinę: Karasu Gennari-sai (piktojo lapino padėjėjas) Kitsunezuka Koon-no-Kami (Lapins) Karamaru (varnų-ninzių klano vadas, pavaldus lapinui) Pururum (Nyanki klano narė, mėgstanti vadovauti) Yattarou (Nyanki klano lyderis) Sukashii (Nyanki klano narys-romantikas ir širdžių ėdikas) Otama (Picerijos savininkė ir operatorė) Inuyama Wanko-no-Kami (Šalies saugumo vadas) Tokugawa Usako (Šoguno kvanktelėjusi dukra) Tikriausiai daugeliui kyla klausimas, kam kūrėjai į NES žaidimą "sukišo" tokį siužetą ir "praktišką" vėikėjų skaičių. Atsakymas paprastas, žaidimas sukurtas anime serialo (nelabai vykusio) motyvu pagrindu. Tačiau labiausiai stebina, kad kūrėjas "Tecmo" į šį jaunesniajai auditorijai skirta žaidimą sudėjo labai daug smulkių ir gerų funkcijų. Matosi, kad buvo nemažai padirbėta prie šio žaidimo mechanikos. Tačiau matosi neišnaudotas potencialas - žaidimas suteikia žaidėjui daugybę įdomių "gameplay" sprendimų, tačiau jų nėra kur panaudoti. "Cat Ninden Teyandee" padalintas į daugybę atskirų epizodų, iš kurių kiekvienas turi mini istorija. Tik pabaigoje žaidimo gauname viso siužeto bendra paveikslą. Tiek pradžioje, tiek pabaigoje parodoma šmaikšti epizodo istorija, kurioje visada dalyvauja sąmokslo sumanytojas Lapins. Prieš kiekvieną lygį, mes turime pasirinkti vieną iš ninzių. Visi trys "Nyanki" nariai yra skirtingi ne tik išvaizda, bet ir savo arsenalu, pvz. Pururum sugeba vienu smūgiu nukauti priešą, tačiau atstumas tarp jos ir priešo turi būti minimalus. O katinas (mau) Yattarou naudoja gynybai kardą, tačiau jo efektyvumas mažesnis. Tačiau kūrėjai ties šiomis ninzėmis neapsistojo, ir žaidėjui suteikiama žaidimo metu prieiga prie dar keturių "Nyanki" klano narių. Jų paskirtis, padėti mums. Pirmasis katins sugeba sutrupinti akmenį, antrasis skraidyti, trečiasis plaukti po vadeniu, o ketvirtasis rausti žemes. Potencialas kaip ir minėjau didžiulis, tačiau kūrėjai nesuteikė daug galimybių panaudoti jų specialiuosius sugebėjimus. Lyg to būtų negana, kiekvieno katino arsenalą padarė skirtinga t.y. kiekvienas veikėjas turi trys skirtingus specialius ginklus. Norint juos visus panaudoti, abejoju ar užteks laiko bei Ninpo energijos (jos pagalba naudojami bonus ginklai). Dažnai "Samurai Pizza Cats" žaidimas pasiūlys žaidėjui pasirinkti vieną iš kelių skirtingų atkarpų norint įveikti žaidimo "kambarį". Tačiau viskas atsimuša į žaidimo "rėmus", kadangi lygiai yra labai trumpi, skirtingos atkarpos pasirinkimas yra motyvacija nebent žaidėjui norinčiam pereiti žaidimą antrą kartą. Grafikos varikliukas "išspaudžia" iš spalvų paletės daugybę skirtingų pustonių, todėl žaidimas yra gražiai apipavidalintas. Tuo pačiu norisi pakalbėti apie priešų dizainą, patikėkite kartais visiškai neaišku ką mes talžome ir prieš ką mes kovojame. Sutiksime daugybę keistų ir skirtingų priešų, kuriuos sugalvojo Japoniška scena. Tai šokinėjančios puodynės, kurios padeda kaiušinį, skraidantys balandžiai be galvų, aštunkojai grojantys gitaromis ir dar daugelis kitų nuostabių būtybių Pačių personažų valdymas nereikalauja stiprių mygtukų paspaudimų. Kartais jaučiamas kadrų skaičiaus sumažėjimas ekrane, kai pasirodo daugiau nei du priešai vienu metu, tačiau tai būna retai. Pabandykite paspausti 2x kartus į priekį ir pamatysi šmaikščią bėgančių kojų animaciją (Žvilgtelkit čia). Į bosų dizainą verta arkreipti dėmesį, kūrėjų vaizduotė liejasi per kraštus, čia bus ir žuvis-naikintuvas ir skraidanti kiaulės galva. Vaizduote skina savo vaisius, tik toks apibūdinimas tinka šio žaidimo kūrėjams. Kaip ir aišku, kad žaidimas buvo orientuotas į Japonijos sceną, tad ir garso takelis "išsilieja" puikiai. Skamba tą patį 15-20 sekundžių melodija, kurios greiti ritmai labai tinkamai įsilieja į trumpokus žaidimo "kambarius". Abejoju ar kitokiu atveju išeitų šiuos garso takelius atskirai paklausyti ilgiau nei dvi minutes. Ir kam Aš čia taip viską smulkiai, jei galėjau keletą pastraipų išmesti? Ogi norėjau Jums parodyti, dėl ko Japonijos kūrėjai išsiskirdavo iš kitų žaidimų kūrėjų. Jie viską apsukdavo kitaip, įmesdavo keistus priešus ir dar keistesnius pagrindinius veikėjus, sugalvodavo pasaulį, kuris jiems artimas ir tuo pačiu fantastinis. Galbūt todėl daugelis pasaulio akių taip tvirtai tiki Japonijos media scena, kuri sugeba išlįsti iš rėmų ir pademonstruoti idėjas, kurias kiti kopijuoja. Galbūt kūrėjams pritruko laiko ir lėšų, todėl daugybę idėjų taip ir liko neišnaudotos. Visgi jei išdrįsite pabandyti "Cat Ninden Teyandee", prašau nenustebkite - žaidimas nėra idealus. Jis ganėtinai trumpas, dėl to liksite šiek tiek alkani, kaip po lengvų pietų. Jei nenorite draugauti su japoniškais hieroglifais, yra išleistas angliškas vertimas, jį rasite čia. Smagaus BadBoyyy aka Sumanytojas - Gamelement
  20. 150€ daugiausiai, gali įsidėti SSD 240GB už papildomus 32~€ ir suksis Tau tas kompiuteris gerai. Pritariu Haze, išsivalyk kompiuterį ir pasikeisk termopastą. O naujas kompiuteris su Celeron cpu ir 4GB RAM + Win10 +/- iki 300€, taip kad tikrai nebus geresnis.
  21. Dėkui, tikiuosi nepaleisiu vadžių
  22. Visada smagu sugrįžti į vaikystės žaidimus. Tad šį kartą pasirinkau žaidimų konsolės Nintendo Etertainment System (NES) nuotykių žaidimą "Power Blade". Tuo metu ant bangos buvę koviniai filmai, nemažai įtakos padarė kompiuterinių žaidimų kūrėjams. Nenuostabu, kad ant žaidimo viršelio puikuojasi Arnold Schwarzenegger veikėjas iš filmo "Terminatorius", tikriausiai visi taip manėme žaisdami "Power Blade". O pasirodo tai tuometinis šio žaidimo grafikos dizaineris Mike Winterbauer (nuorodoje puikus kadras) panaudojo savo foto portretą. Kadangi portretas yra kaip du vandens lašai, tai Mike netrukus gavo laišką iš advokatų kontoros, dėl autorių teisių pažeidimo. Tačiau M. Winterbauer sugebejo įrodyti, kad tai jo paties portretas, kuris buvo perkeltas į žaidimą. Ir galiausiai kompanijos "Taito" kūrinys - "Power Blade" atsidūrė mūsų rankose. Bet viskas prasidėjo kur kas anksčiau, nei pasirodė šis žaidimas. Japonijoje 1990 metais buvo išleistas žaidimas NES platformai pavadinimu "Power Blazer". Kas įdomu, jog šie žaidimai labai skiriasi - veikėjų ir bosų dizainas, lygių išdėstymas, sunkumo lygis ir dar daugiau. Japonijos rinkai skirtas žaidimas, daugiau bandė kopijuoti populiarųjį "Mega man" nei turėti savo žaidimo braižą. Todėl, kai atėjo metas lokalizuoti žaidimą, kūrėjai ne tik pakeitė pavadinimą, tačiau perdarė dalį istorijos, pridėjo papildomų lygių, ir svarbiausia - pakeitė pagrindinį herojų. Ir gavo keista vardą - NOVA. Žaidimo istorija mus nukelia į ateitį 2191 metus, kai žmonijos saugumu rūpinasi dirbtinis intelektas. Tačiau čia įsikiša ateivių rasė, kuri sugeba apkrėsti virusu pagrindinį kompiuterį. To pasekoje žmonijos likimui iškyla didelė grėsmė. Į pagalbą iškviečiamas kiborgas NOVA, kuriam pavesta užduotis surasti ir sunaikinti virusą. Nors istorija ir nėra vystoma žaidimo eigoje, tačiau jos kontekstas pateikiamas pabaigoje (ir gana linksmai). Pradžioje, žemėlapyje turime pasirinkti, nuo kurio kompiuterio terminalo mes pradėsime žaidimą. Nors ir turime pasirinkimo laisvę, tačiau tęstinumo tarp terminalų nėra. Tad žaisti galime kaip panorėję. Kiekvienas terminalas yra padalintas į keletą lokacijų, o pats žaidimas žaidžiamas "medroidvania" stiliumi, tik čia mes neturėsime po ranka žemėlapio. Žaidžiant be žemėlapio "Power Blade" tikrai nėra problema, nes pasiklysti yra ganėtinai sunku. Sunkiausia naujiems žaidėjams bus, pirmiau surasti agentą nei duris. Nes kiekviename lygyje mes privalėsime surasti agentą, kuris mums palinkės sėkmės ir duos ID kortelę. Be jos, negalėsime atrakinti durų, kurios ves pas kompiuterio terminalo saugotoją t.y. bosą. Todėl jei pirmiausia suradai duris, o ne agentą, pasiruošk žingsniuoti atgal, nes kito kelio nėra apart "reset" mygtuko. Nežinau ar čia senų žaidimų įprotis, bet ir šiame žaidime "eina" laikas. Kaip įprasta jo visada liks daugiau nei reikia, tad skubėti niekur nereikės. NOVOS valdymas yra puikus, "nesilaužo" ir klauso mūsų paspaudimų tiksliai ir laiku. Jo pagrindinis ginklas yra bumerangas (anksčiau labai populiarus ginklas filmuose). Juo mėtysime į kairę ir į dešinę, į viršų ir į apačią (iš viso 8 skirtingomis kryptimis). Iš nušautų priešų dažnai gausime bumerango patobulinimų, o kad būtų lengviau ir specialių vaistinėlių (atstato prarasta energija) ir bombų (sunaikina viską ką matote ekrane). Priešai dažniausiai bus robotai arba neaiškūs gyviai t.y. ateiviai. Kartais klaidžiojant po terminalą atrasime "Galios šarvus". Su jais tapsime nesustabdomi (t.y. beveik nesustabdomi), šaudysime per sienas, šoviniai darys daugiau žalos, tačiau viso labo turėsime tik trys kvadratėlius gyvybės. Nors žaidimas ir nėra sunkus, tačiau norintiems didesnio pasipriešinimo, bus galimybė pasirinkti "Expert" lygį ir įrodyti sau, kad ne iš kelmo esate spirtas. Garso takelis skamba ir įsilieja į žaidimą puikiai. Jis nepabosta ir nėra toks monotoniškas kaip "Rockin' Cats" žaidime. Kiekvienas lygis turi savo midi garsų harmonija. Kai muzika susilieja su žaidimu, tai prie jos negali ir prikibti. Įsijautus ją pamiršti, sustojus ją prisimeni. Su grafikos varikliuku "Taito" padirbėjo šauniai, tiek lygių dizainas, tiek atskiri objektai atrodo labai gerai. Kiekvienas lygis skirsis ne tik skaičiuku, bet ir turi savo tematiką. Todėl įdomu yra tirinėti kiekvieną kompiuterio terminalą. Tačiau kaip ir kiekvienas žaidimas, taip ir šis, turi savo klišių. Dažnai "metroidvania" stiliaus žaidimuose priešai atsiranda iš naujo, jei sugrįžti atgal į lokaciją, taip ir čia, priešai atsiranda vis iš naujo ir iš naujo. Kitas minusas, lipi kopėčiomis į viršų, pasikeičia lokacijos ir nukrenti nuo kopėčių - ne Tu nenukrenti, o miršti iš karto. Spygliai dar viena opi tema - vos juos palietus, Tu pradedi lygį iš naujo. Šie keli, maži nukrypimai nenustelbia "Power Blade" žaidimo, tad pliusių daugiau nei minusų. "Power Blade" tikrai vertas dėmesio žaidimas, nors jis ir neišnaudoja viso savo potencialo, tapti geriausiu savo žanre. Bet laikas praleistas su šiuo žaidimu tikrai neprailgs ir jį įveiksite per vieną vakarą. Smagaus BadBoyyy aka Sumanytojas - Gamelement.lt
  23. Aš tai naudoju dabar dažniausiai base.com, tikrai labai geros kainos + greitas atsiuntimas, aišku būna visokių nesąmonių, bet base ir tgc po kol kas priekyje man