Impaler

„Cyberpunk 2077“ žaidimas buvo išleistas 2020 metų gruodžio 10 dieną ir tikrai sudrebino žaidimų industriją. Taip, daugelis skundėsi įvairiomis problemomis žaidime, bet „Cyberpunk 2077“ vis tiek tapo pirmuoju vieno žaidėjo žaidimu, kurį vienu metu žaidė daugiau nei 1 mln. žaidėjų „Steam“ platformoje. Praėjus kelioms savaitėms žaidėjų susidomėjimas „Cyberpunk 2077“ žaidimu išblėso ir žaidėjų kiekis sumažėjo 79 % arba vidutiniškai iki 225 000 žaidėjų vienu metu. Tai yra įprasta vieno žaidėjo žaidimams, nes jie per pirmą mėnesį netenka apie 80 % aktyvių žaidėjų. Tiesa, atviro pasaulio žaidimai kaip „Cyberpunk 2077“ istoriškai pasirodo geriau ir praranda kiek mažiau žaidėjų. Tai reiškia, kad daugelis žaidėjų tiesiog nebesugrįžta prie žaidimo, nors jame dar ir likę įvairios veiklos. Kitaip sakant, žaidimas kai kurių žaidėjų neužkabino. Palyginimui, „CD Project Red“ žaidimas „Witcher 3“ išleidimo metu turėjo 92 000 aktyvių žaidėjų, o po mėnesio jų kiekis buvo 55 000. Praėjo trys mėnesiai nuo „Witcher 3“ išleidimo, kol žaidėjų kiekis nukrito 79 %.

Praėjusį mėnesį kompanijai „Sony“ išleidus kone geidžiamiausią šių metų kalėdinę dovaną – žaidimų konsolę „PlayStation 5“ (PS5), prekę įsigyti spėjo vos keli šimtai žaidimų entuziastų Lietuvoje. Šių įrenginių paklausa gerokai viršijo pasiūlą, tad kone per kelias minutes visame pasaulyje šluote iššluotos konsolės, sudaužė ne vieną šių įrenginių gerbėjų širdį. Apie konsolę taip pat svajojęs JAV programavimo paslaugų įmonėje „Devbridge“ dirbantis testavimo praktikų vadovas Nikolajus Tolkačiovas ne tik kantriai laukė, bet ir jau laikė savo svajonių dovaną internetinės parduotuvės krepšelyje, tačiau likus kelioms sekundėms iki sėkmingo apsipirkimo pabaigos, sistema „nulūžo“, o kai bandė pirkti dar kartą – konsolių nebeliko. Tačiau įsigyti PS5, pasirodo, yra įmanoma, tik už daug didesnę nei rinkos kainą ir iš dar labiau suįžūlėjusių perpardavinėtojų. Perpardavinėtojų sumanumui ribų nėra Anot N.Tolkačiovo, vis dažniau tenka susidurti su situacija, kai daiktas, kurį nori įsigyti yra išparduotas, bet jį lengvai galite rasti įvairiuose skelbimuose, žinoma, už neadekvačią kainą. „Sony PlayStation 5“ nėra vienintelis prietaisas, kuris vos atsiradęs prekyboje būna masiškai išperkamas ir kurio vėliau reikia laukti net kelis mėnesius. Perpardavinėjimas tokių įrenginių už didesnę nei rinkos kaina taip pat nėra naujas fenomenas. Panaši istorija kartojosi ir su „Nvidia“ ar „AMD“ naujos kartos vaizdo plokštėmis, virtualios realybės akiniais ir net koncertų bilietais. „Dėl pandemijos ir karantino beveik visa žaidimų industrija stebi padidėjusius pardavimus. Baimindamiesi didžiulio pirkėjų antplūdžio visi stengėsi kaip įmanydami pardavimus perkelti į virtualią erdvę, o ten jau nesąžiningi, bet labai sumanūs perpardavinėtojai gali pasinaudoti naujausiomis technologijomis ir išpirkti inventorių ,greičiau nei eiliniai vartotojai juos nupirks naudodamiesi savo naršykle. Taip atsitiko ir su populiaria žaidimo konsole. Perpardavinėtojai žinojo, jog „PlayStation 5“ bus ta prekė, už kurią žmonės norės mokėti daugiau, vien tik tam, kad jos netektų laukti“, – aiškina IT specialistas. Kaip tai veikia? N.Tolkačiovo teigimu, perpardavinėtojai pasitelkia, kompiuterio programas, automatizuotai atliekančias tam tikrus veiksmus, vadinamuosius sumanius „botus“ ir būtent tai leidžia atlikti visus pirkimo žingsnius greičiau nei tai galėtų padaryti bet koks žmogus. Taip pat pasinaudojus debesų kompiuterijos paslaugomis galima lengvai supirkti ir didžiąją daugumą prekių internetinėje parduotuvėje. „Eiliniam vartotojui su tuo varžytis praktiškai yra neįmanoma. Sistema gali automatiškai aplenkti visus saugumo rodiklius – pažymėti „aš ne robotas“ ar net sumaniai sužymėti kvadratėliuose prašomą atpažinti objektą. Pavieniai perpardavinėtojai, žinoma, nesugebėtų sukurti tokio prekės trūkumo, kad galėtų varžytis su milijoniniu inventoriumi, todėl perpardavinėtojai buriasi į grupes ir taip koordinuotais veiksmais bando sukelti masinį prekės trūkumą rinkoje“, – pastebi N.Tolkačiovas. Pasak Testavimo praktikų vadovo, būtent dėl tokio „boto“, kurio tikslas greičiau išpirkti inventorių nei tai gali padaryti paprastas vartotojas, tokia nedėkinga situacija ir atsiranda. O dėl šito nukenčia ne vienas sąžiningas pirkėjas. „Natūralu, kad daugelis ieško būdų ir yra pasiruošę mokėti net ir keturženkles sumas, kad kuo greičiau įsigytų norimą daiktą. Nesudėtinga paskaičiuoti, kai maždaug nuo 400 iki 500 eurų kainuojanti konsolė Europoje yra perpardavinėjama už dvigubai ar net trigubai didesnę kainą. Nors „Sony“ oficialiai deklaruoja PS5 kainą neviršijančią 500 eurų, vis dėlto kartais net ir žinomose Lietuvos interneto parduotuvėse kaina yra beveik padvigubėjusi. Investicinė grąža per kelias savaitės ne tik atsiperka bei pildo kišenes, bet ir leidžia nemenkai pasipelnyti. Viešoje erdvėje netyla diskusijos, kad tokios grupuotės priima narius už mėnesinį mokestį ir šie gali naudotis informacija ir „įrankiais“ susipirkti sau norimą įrangą, o kartais net išsipirkti didelius kiekius prekių iš aukštesnių „piramidės“ sluoksnių su nemažu antkainiu. O tada bandyti užsidirbti juos perpardavinėjant už dar didesnę kainą“, – schemą atskleidžia IT ekspertas. Pataria neįkliūti į sukčių pinkles „Devbridge“ testavimo praktikų vadovas pataria negavus prekės, tiesiog atsispirti norui nusipirkti prekę iš nepatikimų rankų ir verčiau palaukti kitų metų. Pirkimas iš neoficialių parduotuvių ne tik iškreipia rinką, bet ir skatina šešėlinę ekonomiką, o taip pat išauga didelė tikimybė įsigyti prekę su defektu. „Pasitaiko nemažai atvejų, kad perkantys ne iš oficialaus pardavėjo ne tik stipriai permoka, bet ir būna apgauti. Taip pat yra atvejų kai „Sony“ užblokuoja konsoles, jei jos buvo pavogtos ir nieko blogo neįtariantis vartotojas vos įsijungęs „PlayStation 5“ įrenginį sužino, kad buvo apgautas. Pasitaiko ir įvairiausių kuriozų, kai užsisakęs konsolę į namus žmogus sulaukia dėžės su plyta. Skelbimuose gausu ir manipuliacijų, kai yra parduodama įrenginio nuotrauka, o pirkėjas net neperskaito ir skuba įsigyti norimą prekę“, – sako IT specialistas. Pašnekovas pastebi, kad dirbant testuotoju „Devbridge“ ne kartą teko išbandyti sistemos apkrovos ribas, kad tik būtų galima užtikrinti klientui sklandžią prekybą esant ypatingai stipriam sistemos apkrovimui. Vis dėlto mažai interneto parduotuvių savininkų investuoja į automatinį resursų padidinimą, kai vartotojų skaičius staiga padidėja. „Mano apsipirkimo procesas užtruko 20 min. būtent todėl, kad sistema neatlaikė apkrovos. Realybė yra tokia, kad šiandien nukenčia vartotojai, o e-parduotuvių savininkai nemato reikalo investuoti tūkstančius eurų tam, kad atsinaujintų programinę įrangą. Gal ir tokiai gigantei kaip „Sony“ reiktų su tuo kovoti, kad jų prekės neatsidurtų sukčių akiratyje ir užkirstų kelią nesąžiningai prekybai. Šie metai jiems yra geriausias startas visoje „PlayStation“ žaidimų konsolių istorijoje, tačiau tokie masiniai sukčiavimai turėtų versti sunerimti ir „Sony“, net ir nepaisant milžiniškos pardavimų sėkmės“, – apibendrina N.Tolkačiovas. Kaip nuo robotizuotų spekuliantų apsisaugoti parduotuvėms? Vienas iš paprasčiausių būdų nuo internetinių „botų“ apsisaugoti e-parduotuvėms yra leisti užsisakyti prekę internetu ne daugiau nei vieną vienetą ir leisti atsiimti pirkinį tik iš pačios parduotuvės (jokiu siuntimų), tačiau tokie apribojimai ne tik sumažintų pardavimus, bet ir galimai padėtų atbaidyti perpardavinėtojus užsipirkti daug prekių naudojantis „botais“. Iš programinės įrangos kūrimo pusės galima naudoti „bot detection engine“ įrankį, pavyzdžiui, „DataDome“, kuris ne tik padės sumažinti neteisėtus pirkimus, bet taip pat ir padės sutaupyti infrastruktūros sąnaudas, nes dauguma didelių internetinių parduotuvių naudoja automatinius resursų planus, o jei prekybos srautas padidėja – išauga ir sistemos resursai bei sąnaudos. Su automatiniais „botų“ skeneriais tos užklausos niekada nepasiektų serverio. „DataDome“ kaina šiuo metu rinkoje siekia nuo 1000 eurų per mėnesį (jei užklausų yra iki 10 milijonų), bet tikėtina, jog tokias paslaugas greitai pradės tiekti ir kitos įmonės, kurios dabar apsaugo nuo DDoS ar kitokių atakų, kurių paslaugomis taip pat gausiai naudojamasi. O štai JAV prekybos milžinė „Walmart“ pasigyrė, jog vien tik lapkričio 25 d., išleidus naują PS5 konsolių partiją, per 30 minučių jų naudojamas „botų“ skeneris sugebėjo užblokuoti 20 milijonų botų užklausų.

„Google Stadia” debesija paremta paslauga, leidžianti konsolės kokybės žaidimus žaisti telefone, televizoriuje ir daugelyje kitų įrenginių, nuo pat debiuto pradžios, vykstant pirminiam produkto testavimui, palaikė tik „Google Pixel” telefonus, o vėliau pradėjo veikti ir daugelyje kitų Android įrenginių. Taigi, buvo pradėta svarstyti, ar ši paslauga taps prieinama ir „Apple” produktams. Panašu, jog laukimas baigėsi - „Stadia” jau veikia „iPhone” ir „iPad”. Neseniai žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo žinia, jog „Apple” neleis „App Store” programėlių parduotuvėje talpinti debesijos žaidimų transliavimo aplikacijų, kadangi tai pažeistų platformos taisykles. „Apple” tai motyvavo visada siekiu, kad „App Store” būtų saugi ir kokybiška platforma, todėl kiekviena aplikacija prieš ją patalpinant yra akylai patikrinama, siekiant užtikrinti puikią veikimo kokybę ir saugumą. Na, bet „Google” nebūtų „Google”. Kompanija atrado paprastą būdą „iPhone” ir „iPad” suteikti prieigą prie „Stadia” - tai atlikta ne pasitelkiant „App Store” talpinamą aplikaciją, o įrenginio naršyklę, taip apeinant grobuoniškas „App Store” taisykles. Sumaniai sukonstruotas internetinis puslapis išnaudoja „Web Application (PWA)” standarto galimybes ir savo veikimu visiškai nesiskiria nuo vartotojams įprastų programėlių. Kad būtų dar paprasčiau, bendrovė vartotojams rekomenduoja darbastalyje susikurti „Stadia” internetinio puslapio. Norint savo „Apple” prietaise pasinaudoti šia paslauga, pirmiausia reikės pasitikrinti, ar jo operacinė sistema yra naujausia - iOS 14.3/iPadOS 14.3. Nors žaisti galima tiesiog spaudant ekraną, labai rekomenduojame įsigyti specialų „Google Stadia” nuotolinį pultelį ar bent jau konsolei skirtą - žaidimai suderinami su „DualShock 4” bei „Xbox One” pultais. Bloga žinia yra tai, jog „Google Stadia” šiuo metu veikia 22 šalyse, tarp kurių nėra Lietuvos, todėl norint paslauga pasinaudoti lietuviams, teks susikurti kitos šalies „Google” paskyrą. Na, bet ko tik nepadarysi, norėdamas pažaisti kontraversiškąjį „Cyberpunk 2077”, neturėdamas konsolės ar galingo kompiuterio, tiesa?

Iki ir ypač po Cyberpunk 2077 debiuto, memų kūrėjams medžiagos apie ką juokauti tikrai netrūksta. ?

„Cyberpunk 2077“ – ilgai lauktas vaizdo žaidimas, sukurtas lenkų kompanijos „CD Projekt RED“, kuri taip pat sukūrė ir gerai žinomą „The Witcher“ žaidimą. Apie „Cyberpunk 2077“ kūrimą buvo pranešta dar 2012-aisiais, tačiau žaidėjams teko sueikvoti daug nervinių ląstelių, kol pagaliau sulaukė žaidimo. Savo ruožtu „CD Projekt Red“ laukiančius gerbėjus pamaitino neįtikėtinai ambicinga vizija – pažadėjo didžiulį virtualų miestą su sudėtinga pasakojimo ir vaidmenų žaidimo sistema. Penkios minutės nuo dabarties Nuo kibernetinių programų iki greito ryšio ir didžiulės bendros kontrolės – mes viską turime. Vienintelis dalykas, kurio neturime, yra skraidantys automobiliai, kurių aš tikrai tikėjausi. Tačiau realiame pasaulyje vyksta nepaprastai daug kiberpankiškų dalykų, todėl manau, kad šiandien šis žanras vėl populiarus“, – BBC teigė žaidimo kūrėjas Mike`as Pondsmith`as. M. Pondsmith`as yra tas žmogus, dėl kurio šis žaidimas tapo toks laukiamas. Būtent jis sukūrė žaidimo pirmą versiją 1988-aisiais. Kaip kūrėjas teigė BBC, jis nuo pat projekto pradžios buvo „gana įsitraukęs“ į jo kūrimą, svarbiausia jo užduotis buvo išlaikyti pirminės vizijos realizavimą. „Tokiame pasaulyje labai lengva pasinerti į grynąją mokslinę fantastiką, o jūs nenorite, kad taip atsitiktų. „Cyberpunk“ yra distopinė ateitis – maždaug 5 minutės nuo dabarties. Technologijos yra pora laiptelių aukščiau ir t. t., tačiau šioje konkrečioje visatoje jos nėra naudingos žmonėms. Tarša ir nusikalstamumas yra nesuvaldomi, o socialinė ir ekonominė nelygybė – priimtina“, – BBC sakė M. Pondsmith`as. Pagrindinį veikėją įkūnija Keanu Reevesas Kaip jau galima suprasti iš pavadinimo, „Cyberpunk 2077“ nukelia į 2077-uosius metus, Naktinį Miestą (angl. Night City) – Kalifornijos megapolį, kur dangoraižiai ir gatvių turgūs siejasi tarpusavyje sujungtais greitkeliais. Kaip rašo „The Verge“, dėl de facto įvykusio Amerikos skilimo šis miestas tapo autonomine zona, kurioje dominuoja gaujos ir tarptautinės korporacijos. Šiame mieste kone kiekvienas paviršius užklotas seksualizuotomis reklamomis ir nihilistiniais grafičiais, o patys turtingiausi žmonės persikėlė į ištaigingus viešbučius, kuriuose juos aptarnauja paauksuota tarnų klasė – tiesiogine prasme. Kaip rašo „The Verge“, žaidime dauguma gyventojų yra vienkartiniai, jų kūnai lankstūs, paruošti dramatiškam kibernetiniam modifikavimui, kuris sujungia kūną su chromu. Kaip teigiama „Cyberpunk 2077“ aprašyme, žaidėjas žaidžia kaip V – nelegalus samdinys, ieškantis vienintelio implanto, kuris yra raktas į nemirtingumą. Žaidėjas gali pats susidėlioti savo veikėjo programinę įrangą, įgūdžius, žaidimo stilių bei tyrinėti miestą, kuriame atitinkami pasirinkimai formuoja istoriją ir veikėją supantį pasaulį. Beje, daugumai gerbėjų laukimą pakurstė ir tai, kad pagrindinį veikėją – V – įkūnija ne kas kitas, o Keanu Reevesas. Po didžiulio pripažinimo gali laukti nuopuolis Kompiuterinių žaidimų kritikas Artūras Rumiancevas teigė, „Cyberpunk 2077“ yra vienas iš tų žaidimų, kurie yra ypač laukiami ne dėl savo savybių, bet dėl kažkokių įvykių, kurie sukuria savotišką kokybės kultą. „Žaidimų industrijoje tai nedažnas, bet gan įprastas reiškinys, kai vienas žaidimas išaukština ne tik save ar to paties pavadinimo seriją, bet ir jį sukūrusią studiją. Žinia, „Cyberpunk“ kuriamas „CD Projekt RED“ studijoje, Lenkijoje, o šią studiją išgarsino Andrejaus Sapkowskio knygų motyvais sukurti „The Witcher“ serijos žaidimai. Kurdama šiuos žaidimus „CD Project“ ne tik pademonstravo savo beprotišką atsidavimą kūrybos procesui ir dėmesį detalėms, bet ir išgarsino Lenkiją kaip Europos žaidimų kūrėjų lyderę, kaip ekssocialistinio blogio valstybę, sugebėjusią reformuotis ir kurti aukščiausios kokybės technologinius bei meninius sprendimus. Galiausiai „The Witcher“ žaidimų serija išpopuliarino iki tol Vakaruose menkai žinomą lenkų rašytoją, pernai pasirodė ir jo knygomis paremtas „Netflix“ serialas. Natūralu, kad po tokios visapusiškos šlovės iš studijos tikimasi, kad kiekvienas jų žaidimas bus tobulas“, – aiškino A. Rumiancevas. Visgi, anot jo, istoriniai faktai rodo, kad kiekviena studija, pasiekusi tokias populiarumo ir pripažinimo aukštumas, anksčiau ar vėliau patiria nesėkmę. „Stebint pirmus atsiliepimus apie „Cyberpunk 2077“ panašu, kad būtent šis žaidimas tą nuopuolį ir įprasmins. „CD Projekt“ nepavyko užtikrinti, kad žaidimas veiktų visiems vienodai sklandžiai, nepavyko suvaldyti kūrimo proceso grafikų, nepavyko išvengti skandalų ir kaltinimų dėl darbuotojų išnaudojimo bei alinančių viršvalandžių. Tiesa, tai nėra verdiktas pačiam žaidimui, o greičiau jau jo gimimo aplinkybėms bei startui. „CD Projekt“ taip pat garsėja ilgu palaikymu savo kūriniams, tad bent kol kas nėra pagrindo dvejoti, kad klaidos bus operatyviai taisomos. Vis dėlto tai taip pat reiškia, kad nėra ir labai didelio pagrindo skubėti pirkti šį žaidimą, pirmiau įsitikinkite, kad jis optimaliai veiks su namuose turima žaidimų įranga“, – pasakojo A. Rumiancevas. Žaidėjų lūkesčiai – labai dideli Kaip pasakojo žaidimų entuziastas Dovydas, „Cyberpunk 2077“ laukimą sužadino dėl jo kilęs ažiotažas. „Seniai nebuvo tokio žaidimo, susilaukusio tiek gerbėjų dėmesio. „CD Projekt RED“ turi puikių kūrinių, pavyzdžiui, „Witcher 3“, dėl to, manau, ir su „Cyberpunk“ nenuvils. Taip pat man asmeniškai labai patinka „Cyberpunk“ žanras. O juk ir K. Reevesas prisidėjo prie žaidimo kūrimo ir yra vienas iš personažų jame. Jau nuo „Matricos“ laikų esu jo fanas, tad, manau, sutikti tokį personažą žaidime tikrai puiku“, – teigė Dovydas. Anot jo, žaidimas atrodo išskirtinis dėl stulbinamai sukurtų personažų ir galimybės juos modifikuoti. Tikimasi, kad „Cyberpunk 2077“ garantuos unikalią patirtį žaidėjui. „Pažiūrėjus jau išleistus žaidimo vaizdo įrašus, tikrai stebina, kiek kūrėjai bando išspausti iš žaidimo. Žinant žaidimo kūrėjų ankstesnius kūrinius, „Cyberpunk“ pasaulyje bus daug veiklos, daug užduočių, kurios įtrauks kiekvieną žaidėją. „CD Projekt RED“ turi stulbinančią rėmėjų paramą. Dėl pasitikėjimo kompanija išauga ir žaidimo paklausa. Esu girdėjęs ne vieną atsiliepiant, jog „CD Projekt RED“ nenuvils su šiuo kūriniu. Taip ir pats manau“, – sakė Dovydas. Savo ruožtu žaidėja Eglė teigė šiuo žaidimu susidomėjusi po jo pristatymo su K. Reevesu. „Turiu net marškinėlius iš to pristatymo su jo fraze „You are breathtaking“ (liet. Tu esi kvapą gniaužiantis)“, – teigė mergina. Ji įvardijo, kad būtent po pristatymo daugiau pasidomėjo ir pačiu žaidimu, kas jame žadama, kokia jo istorija. „Kadangi nemėgstu tiesiog šaudyklių, o esu labiau istorijos mėgėja, tai žaidimas pasirodė patrauklus istorijos prasme, kuriamais veikėjais. Dar šiaip domiuosi Lenkijoje kuriamais žaidimais ir esu žaidusi paskutinį „Witcher`į“. Tai kažkaip įpūtė daugiau pasitikėjimo ir laukimo“, – tikino Eglė. Anot jos, žaidimų bendruomenėje aistras kurstė įvairūs memai, vaizdo įrašai, be to, ir pats K. Reevesas daug dirbo reklamuodamas žaidimą ir taip kėlė dar didesnį laukimą. „Aišku, tie žaidimo paleidimo atidėjimai šiek tiek numušė ūpą ir dar labiau neramu pasidarė, kai žaidėjai, kurie gavo iš anksto žaidimą, pradėjo sakyti, kad yra daug trūkumų visokių... Tai dabar tiesiog laukiu savaitgalio, kai galėsiu prisėsti ir pati įvertinti, kaip kas. Tačiau, žiūrint į kompanijos vaizdo įrašus, atrodo, kad jie labai daug darbo įdėjo kurdami istorijas ir realią nerealybę“, – tikino mergina. Kitas kalbintas žaidimų mėgėjas Edvardas teigė žinantis, kad žaidimas bus tikrai geras. „Pasitikiu lenkų kompanija „CD Projekt“ ir jų darbu. Vakar pasižiūrėjau kitų žaidėjų žaidimo įrašus, likau nustebęs dėl kokybės. Didelis pasaulis, daug veiksmo ir alternatyvų. Pats greičiausiai išbandysiu žaidimą tik nusipirkęs „Play Station 5“, nes noriu išbandyti žaidimą visu pajėgumu“, – teigė jis.