• įrašai
    6
  • komentarai
    38
  • peržiūros
    17.405

Ar verta pradėti retro žaidimų kolekciją? Mano, tai yra Evaldo, 5 metų patirtis + patarimai norintiems pradėti

profesorius

4.681 peržiūra

blog-0298741001416693780.jpgRašau norintiems pradėti rinkti retro žaidimų kolekciją. Atsakyti ar verta galima įvertinus kelis nesudėtingus jeigu. Neverta - jeigu tai planuojama daryti dėl mados ir jeigu manai, kad viską susirinksi per skelbimus, nes tiesiog tai būtų per brangu ir yra daug pigesnių ir prasmingesnių užsiėmimų. Verta - jeigu, ketini susigrąžinti savo mėgstamiausius žaidimus ar iš tikro žaviesi praeities technologijomis, bei gali skirti laiko žaidimų medžioklei.

 

Prieš kažkiek, nebaisiai daug metų, pradėjo sparčiai populiarėti retro žaidimų kolekcionavimas. Tai įtakojo nintendo wii virtualios konsolės žaidimų atsiradimas, kai už pinigus iš internetinės Nintendo parduotuvės į Wii atmintį gali parsisiųsti prieš tai buvusių konsolių žaidimus, kitaip tariant tai oficialus Nitendo žaidimų emuliatorius, bei sparčiai populiarėjantys video žaidimų kanalai Youtube. Visa tai įvyko dėl vieno magiško dalyko - nostalgijos. Dabar šis pomėgis ant bangos ir panašu, kad mada greit nepraeis. Populiarumo pasekmė - tai tapo ypatingai brangiu hobiu. Panašu, kad jei žaidimas turi ant jo užklijuotą Zeldos vardą - jis aukso vertės, ir tuo pradėjo naudotis papildomai užsidirbti siekantys asmenys.

 

Aš pradėjau kolekcionuoti, nes man tai buvo natūralu, taip nutiko, kad patys pirmieji žaidimai, kuriuos žaidžiau buvo labai geri (Darkwing Duck, The Flintstones: Surprise at Dinosaur Peak, Chip 'n' Dale, TMNT 2: arcade game, Super Mario Bros, Felix the Cat), tai paliko gerą įspūdį apie tuometinį zilitoną ir aš kartas nuo karto vis norėdavau grįžti prie jų, kol palaipsniui nusprendžiau susigražinti savo mylimiausius vaikystės žaidimus ir įsigyti tuos, apie kuriuos buvau girdėjęs ir visada norėjau pažaisti ( Super Mario 64, LoZ: Wind Waker, Resident Evil Zero ir t.t.). Tuo užsiimu jau penktus metus. Man prisijungus į kolekcionierių gretas, Lietuvoje jau buvo žmonių su milžiniškomis kolekcijomis - tai buvo įkvėpimas, kad galėjau pasiekti ko norėjau. Tačiau tuo metu senus žaidimus pradėjo rinkti ir daugiau nostalgijos gerbėjų ir laikui bėgant viskas buvo sugadinta. Pradžioje skelbimų buvo labai mažai - bet jie buvo gerom kainom. Pavyzdys - įsigijau savo Super Nintendo su 7 žaidimais (jų tarpe Donkey Kong Country 1 ir 3 dalys, Castlevania Vampire's Kiss) už 70lt. Įsigijau kitą puikios buklės Super Nintendo su dėže ir Mario All Stars žaidimu už 20 Lt, tuomet pirmąjį SNES išmainiau į Gamecube. Pagrindinis kolekcijos papildymas vyko mainais arba paieškomis sendaikčiu turguje. Bendrą vaizdą įsivaizduojate. Šiomis dienomis tas pats Nintendo su vienu, kažkieno kolekcijai netikusiu ir atlikusiu žaidimu kainuoja apie 130lt, nors pasirinkimo ir netrūksta. Taigi grubiai tariant reali daikto kaina šiuo atveju išpūsta 6,5 karto. Žiūrint į šviesiąją pusę, kartais pasitaiko ir teisingų skelbimų geromis kainomis.

 

Tokia situacija pasaulyje nusistovėjusi jau senokai, o prieš porą metų taip nutiko ir Lietuvoje. Ir kuo toliau ji tampa vis labiau apgailėtina, kadangi atsirado dvi niekingos šitos požeminės ir vis besiplečiančios industrijos atstovų rušys - perpardavinėtojai ir kaupikai. Perpardavinėtojai - tai tie, kurie ieško žaidimų pigiau ir juos parduoda su milžinišku antkainiu. Naujokai kolekcionieriai pamatę tokias kainas, mano kad jos yra normalios ir nenorėdami blogina situacija parduodami savo atliekamus žaidimus tokiomis pat ar dar aukštesnėmis kainomis, galbūt lygindami jas su ebay kainomis, kur situacija, kaip minėjau, nekontroliuojamai bloga jau ilgą laiką. Rezultatas - dabar žaidimų skelbimų yra apstu, bet tokiomis kainomis, kad daiktus gali įsigyti tik patys turtingiausi.

 

Kaupikai - tai tokia kolekcionierių rūšis, kurios atstovai renka ir krauna i lentynas bet ką, svarbu, kad jos pilnėtų, o gavę naują žaidimą ir jį pažaidę 10 minučių jau nori kito. Jie neperleidžia kitiems net tų žaidimų, kuriuos jie laiko blogais. Tokie žmogėnai trugdo, tiems, kurie nori žaisti. Duosiu pavizdį, daugelio nemėgstami bet mano mylimi NES žaidimai - Ghosts and Goblins ir Jurassic Park guli pas kažkokį kaupiką lentynoje, ir jie niekada nebus žaidžiami, gal net priešingai, jie bus kritikuojami, bet vistiek ten gulės, kai mano rankose jie būtų bent jau kartą per metus žaidžiami su malonumu. Aš pats niekada nelaikau to žaidimo, kuris man nepatinka ar manau, kad jį perėjes nenorėsiu dar kartą pereiti.

 

Blogiausi iš visų tai abiejų šių tipų kombinacijos, kurie pardavinėja tik besidubliuojančius daiktus, be abejo nepamiršdami jus kuo labiau apiplėšti. Tokių žmonių skelbimai vyrauja įvairiuose portaluose, jie labai aktyvus, kurdami savo video, komentuodami, tuo metu galbūt to net nenorėdami smarkiai kenkdami šiai bendruomenei. Net mainydami jie vertina ir lygina žaidimų kainas.

 

Šie mano aprašyti tipai ir pablogėjusi situacija ne kartą vertė susimastyti apie šio hobio nutraukimą, bet nusprendžiau nepasiduoti, kol neturėsiu savo mėgstamiausiųjų savo rankose.

 

Asmeninė patirtis:

Visas šitas laikas, skirtas kolekcijai buvo labai smagus. Viską lemia tie nerealūs potyriai, kai gauni labai norėtą ir ilgai ieškotą žaidimą, kai randi dar nebandytą žaidimų konsolę, ypač jei jau kuris laikas nori ją išbandyti, o kartais pradžiuginantis net ir bet koks radinys, kai ilgą laiką nieko naujo neberandi. Nieko nėra smagiau, kai gali pasidalinti tuo su kitu žmogumi, tada kai su geru draugu ar draugais žaidi kabinančius dviejų ar daugiau žaidėjų žaidimus ir visi smagiai leidžia laiką bendraudami, bei mainų metu, kai matai, kad žmogui suteiki džiaugsmo. Visada smagu paštu gauti siuntinį, ypač jei jis didelis, o ir jo laukimas suteikia gerų jausmų.

 

Rinkdamas žaidimus išmokau ir naujų dalykų. Pavyzdžiui naudotis pašto paslaugomis :)) Seniau buvau labai drovus ir nemėgdavau skambinti telefonu, tačiau kontaktavimas su įvairių skelbimų autoriais privertė bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, nuo vaikų iki jų mamų, kurios sunkiai gaudosi apie ką eina kalba. Išmokau derėtis, supratau, kad dauguma kainų yra šiek tiek pataisomos.

 

Dar viena svarbi priežastis, kodėl man tai patinka - tai laiko išbandymus atlaikusių, klasikinių ir nepamirštamų žaidimų patyrimas, žaidimų, kurių nestikėjai pažaisti, ir visa tai vyksta taip kaip buvo sugalvota - tu sėdi ant sofos prieš teliką su pulteliu rankose ir tuo mėgaujies. Daugybė valandų džiaugsmo. Vienas iš tokių žaidimų Legend Of Zelda Ocarina of Time, tai atskiras gyvenimo nuotykis, o gerų Nintendo 64 emuliatorių nėra, todėl originalų turėjimas - vienintelis būdas, pajusti visą šią galią 100%.

 

Labai norėčiau patarti žmonėms norintiems pradėti, o galbūt nesenai pradėjusiems užsiiminėti retro žaidimų kolekcionavimų. Mano TOP 7 patarimai:

1. Nepasidaryk gobšus, neskubėk, nenorėk visko įsigyti per naktį ir gerbk kitus gerbtinus kolekcionierius.

2. Pastebėjau, kad kolekcijos dydis nemažai priklauso nuo gyvenamosios vietos. Pasidomėk, kurie sendaikčių turgūs yra arčiausiai tavo gyvenamosios vietos. Tai turėtų būti pagrindinis tavo lobių šaltinis

3. Nepasiduok, jei tame turguje, nerasi nieko 5 kartus iš eilės, galbūt rasi šeštąjį. Tavo išsvajota SEGA ar Nintendo nebūtinai turi laukti tavęs išskėstomis rankomis.

4. Puikios ir pigios konsolės pradžiai - PS1 ir Sega Mega Drive 2, tik nepirk jų nuo blizgančio balto audeklo per skelbimą, o kantriai ieškok turguje. Aš už savo PS1 mokėjau 20lt, psOne - 20lt, pernai Sega Mega Drive 2 pirkau uz 5 lt, visur buvo pilnas komplektas.

5. Laikykis tam tikros sumos už kiek gali pirkti žaidimą ir būk kantrus. Įsivesk taisyklę: neperku žaidimų kurie kainuoja daugiau 20lt. Iš patirties: pirkau Super Mario Sunshine žaidimą už 50lt, nes labai norėjau jį pažaisti. Po pusmečio jų atsirado daugiau už gerokai mažesnę kainą. Be abejo man tas žaidimas buvo vertas pinigų, nes suteikė daugybė valandų linksmybių, todėl nieko nesigailiu, bet pamoka tokia.

6. Ieškok dėvetų drabužių parduotuvėse, komisuose, labdarynuose.

7. Atsiskaitant ir parduodant internetu laikykis paprastos taisyklės. Pirmą atliekamas pinigų pervedimas, pervedimui įvykus išsiunčiami daiktai. Nesiųsk pirmas daiktų kitam, ir neprašyk daiktų iš kitų neturėdamas pinigų ir problemų neturėtų kilti.

 

Norėčiau sužinoti komentaruose, ar svarstote pradėti tokia kolekciją? O jei pradėjote tai kada ir kaip sekas? Aš norėčiau pabendrauti, su žmonėmis, kurie renka žaidimus, ne tik tam, kad kauptų, bet juos ir žaidžia. Norėčiau padėti naujokams. Galbūt senieji kolekcionieriai gali pasidalinti patarimais ir patirtimi. Ačiū.

  • Patinka 12


28 komentarai


Rekomenduojami komentarai



Ne visai retro, bet labai ilgai norisi kolekcionuot PlayStation zaidimai, Psx era - didziausia mano nostalgija. Taip ir nepradejau, nes net neisivaizduoju be visokiu ebay ir amazon kur galima susimedziot zaidimu.

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Ne visai retro, bet labai ilgai norisi kolekcionuot PlayStation zaidimai, Psx era - didziausia mano nostalgija. Taip ir nepradejau, nes net neisivaizduoju be visokiu ebay ir amazon kur galima susimedziot zaidimu.

 Sakyčiau kad visai retro, nes psx jau 20 metų senumo :) pasak wikipedijos,the console was released in Japan on December 3, 1994, taigi kaip tik jubiliejaus proga gali pradėti kolekciją :) pirmo PS žaidimų esu gavęs iš sendaikčių turgaus, skelbimų ir skudurynų. Skelbimuose buvo prie parduodamų PS2 žaidimų. Gal turi pažįstamų UK, ten playstation žaidimų kainos nėra aukštos, pasiųsk pažįstamus pasidairyti po vietines žaidimų parduotuves ir cash converterius. O pačiai pradžiai jei nuspręsi, galėčiau perleisti keletą savo žaidimų :)

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

labai įdomus įrašas, dėkui :) o toje nuotraukoje tavo žaidimų kolekcija?

Ačiū, kad paskaitei :) Ne, tai ne mano kolekcija, aš iš interneto tą nuotrauka paimiau, nes man pasirodė graži :) mano kolekcija kuklesnė ir tokių lentynų neturiu :D yra nuotraukos galerijoje, ką turiu :) 

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Ne visai retro, bet labai ilgai norisi kolekcionuot PlayStation zaidimai, Psx era - didziausia mano nostalgija. Taip ir nepradejau, nes net neisivaizduoju be visokiu ebay ir amazon kur galima susimedziot zaidimu

Norėjau pažiūrėti, kokių variantų tau, bet užkliuvo šitas: http://www.mainyk.lt/daiktas/sony-playstation-1-zaidimu-kompiuteris-zaidimai/691344

Būk atsargus su tokiais, nes rašo, kad veikia tik su originaliais žaidimais, bet aš žiūrėdamas į žaidimus nesuprantu. Ant visų žaidimų rašo PAL, bet originalūs PAL žaidimai yra dvigubai storesnėse dežutėse, kadangi be cd, ten turi tilpti ir stora instrukcijos kygutė. Southpark žaidimas yra NTSC, kadangi reitingas ant jo yra M, o raidėmis žymimi amerikiečiu reitingai. PAL versija būtų paženklinta skaičiais pvz 11+, 18 ir pan. Amerikietiški originalai būna įprastose plonose dėžutėse. Tiek Pal tiek NTSC originalių diskų darbinė dalis yra juodos spalvos. Taigi išvada tai čipuotas psone, kas nėra blogai, nes gali žaisti neoriginalius žaidimus, bet pardavėjas neoriginalius žaidimus nori prastumti kaip originalius, o tai jau blogai. Kita vertus negali žinoti ar jis tiesą sakė ir ar išvis jam paleido tuos žaidimus.

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Įdomus ir informatyvus tekstas, išties naudingas pradedantiems retro kolekcionieriams. Radau tų pačių vertybių, įspūdžių bei gyvenimo stiliaus ypatybių kaip ir pas save patį.

Tačiau pastebėjau ir gana agresyvią kampaniją prieš retro žaidimų kolekcininkus, kurie dar ir maino/parduoda konsoles, jų aksesuarus bei kuria video ta tema. Esu vienas iš jų, tad labai užkibo šis punktas:

"4. Puikios ir pigios konsolės pradžiai - PS1 ir Sega Mega Drive 2, tik nepirk jų nuo blizgančio balto audeklo per skelbimą, o kantriai ieškok turguje. Aš už savo PS1 mokėjau 20lt, psOne - 20lt, pernai Sega Mega Drive 2 pirkau uz 5 lt, visur buvo pilnas komplektas."

Būtent išskirtinai ant tokio audeklo ir fotografuoju savo daiktus skelbimams, tad natūralu, kad galvoju, kad šiame tekste kalbi apie mane asmeniškai.

Visada esu už medžioklę turguose, dėvėtų drabužių parduotuvėse, komisuose ir pan., tačiau nepamirškime fakto, kad iš tokių vietų, o ypač turiu omeny turgus, galima nusipirkti ir neveikiančių daiktų, pardavėjai kartais net pripažįsta, kad nesugeba įjungti to ar ano daikto... Mano patirtyje tokių atvejų tikrai nemažai, bet kas mane jau kažkiek žino - tai žino ir tai, kad elektronikos remontai man ne svetimi. Tad nupirkęs neveikiančią konsolę nenusimenu.

O kaip tiems, kurie nesupranta ir nemėgsta elektronikos remontų ir kurių gyvenamoje aplinkoje nėra turgaus, komiso ir net elementaraus labdaryno? Ką daryti šiai grupei retromanų?

Ant mano baltai blizgančio audeklo gulasi daiktai, kurie yra nepriekaištingos būklės. Jei reikia jie būna išplauti, sutvarkyti, sutaisyti, nublizginti ir su meile atgaivinti naujam gyvenimui.

Nepasakosiu kiek tam reikia laiko, kruopštumo, detalių ir kartais net fantazijos- visa tai matote mano filmukuose. Tad žinoma tokio sutvarkyto daikto kaina pakyla ir tampa gerokai brangesnė nei turguje.

Be ja - kartais pats perku iš tų pačių skelbimų ir už retro stufą moku brangiai, nes kažkokiame tai komplekte pamatau žaidimą, kurio labai ieškojau, tačiau pardavėjas atsisako parduoti jį atskirai. Žaidimą pasilieku, o komplektą patikrinu, išvalau, perfotografuoju ir dedu į skelbimus. Taip ir atsiranda brangi retro prekė, kurią vis tiek mielai išmainyčiau į žaidimą, kurio labai noriu, kuris man primena vaikystę ir su ja susijusius prisiminimus.

Taigi Gerb. Profesoriau, viskas tamstos tekste man labai gražu ir priimtina, išskyrus tą ketvirtą punktą, turint omeny tai, kad tarp tamstos draugų yra pats tikriausias retro stufo brangininkas ir jei tik turėtų drąsos - tai patvirtintų daugelis iš čia esančių retromanų. Tik aišku jie tylės, nes patys nuo jo perka, tad nemalonumų nenorės;)

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Labas, ačiū už įvertinimą ir kad netingėjai parašyti :) Tiesa tekste labai kritikiškai aprašau pardavėjus, bet pabrėžiu, kad ne visus, o tik tuos kas iš to užsidirbinėja pinigus. Aš kaip tik esu už mainus/pardavimus, kad žmonės nekauptų daiktų, o jais dalintųsi. Be abejo tai puiki idėja, turėti hobį ir dar iš to užsidirbti, bet tai prastas, mūsų seimūnų lygio mąstymas - svarbu dabar man gerai, o kas po manęs bus tai ne mano reikalas. Rašiau, kad tai mada ir ji greit nepraeis, bet kažkada praeis. Gal pameni kaip buvo su butų pirkimo bumu? Žmonės pirko butus už 500,000Lt, tik tam, kad sužinotų, kad po po kelių metų jų vertė taps 125,000 Lt. Nesinori, kad ir su žaidimais tai nutiktų, todėl kritikuoju žmones, pučiančius kainas.

Atvejų, kada turguje gali nusipirkti neveikiantį daiktą pasitaiko. Tačiau man taip būna retai, o jei ir pasitaiko, tai pardavėjas visada pasako, kad netikrino, ar nemokėjo įjungti, bet dėl to ir parduoda už atitinkamą kainą. Pardavėjai ir turėtų prisipažinti, jei kažko neįjungia - turguje reikia bendrauti su žmonėmis.

Aš vienas iš tų žmonių kurie elektronikoje nelabai gaudosi, bet remdamasis visokiais gidais ir nebijodamas sugadinti dažniausiai sėkmingai pasidarau ką reikia. O jei nenori pats yra žmonių, kurie tvarko. Taigi nemanau, kad jie pražūtų ir be jūsų pagalbos, Rietavsv, galiausiai vistiek turbūt pigiau išeitų pirkti ir remontą daryti atskirai, ar ne taip? O gal jums reikėtų sukurti kokį savo garantijos ženklą? Galbūt tas minėtasis audeklas tai ir yra. Bet aš ir manau dauguma kitų puikiai apsieina ir be jo. O turgus ar kažkas manau yra kiekvieno aplinkoje, Lietuva nėra milžiniška valstybė, tik kaip minėjau tam reikia skirti laiko ir pastangų.

Kiek laiko užtrunka taisyti puikiai žinau, ypač jei reikia dalių gauti, pvz. kol paleidau savo pirmąjį zombį-frankenšteiną iš visokių atliekų surinktą Nintendo DS praėjo mažiausiai pusė metų. Pastaruoju metu paaukojau visą savaitgalį vienos nesenai išlindusios ntsc konsolės atstatymui, reikėjo įdėti nemažai darbo valant, taisant ir beieškant pakaitalų trūkstamoms dalims, bei skirti nemažai laiko ieškant informacijos ir patarimų internete.

Dėl komplektų pirkimo, galbūt ne ten žiūriu, bet žaidimu pardavimuose iš tamstos pusės nebuna labai jau daug. Ar nebūna, kad ir tie nenorimieji žaidimai randa kelią i lentyną? O tas parduodamas komplektas tampa tik konsolė su labiausiai kolekcijoje pasikartojančiu žaidimu? Žinoma nesinori parduoti pigiau nei parduodi, bet gal iš viso nereiktų kreipti dėmesio į žmones, kurie tik komplektą parduoda? Jie paprasčiausiai remdamiesi vienu geru žaidimu nori viską parduoti. Aišku tuomet kyla klausimas, kaip atsikratyti kitais žaidimais nenuleidžiant kainos. Vienaip ar kitaip, aš pasidariau sau tokią išvadą, kad jūs norite pirkti už centus iš kitų, bet parduot norite už šimtus litų. Tokia vat provakacija iš mano pusės jūsų atžvilgiu.

Apie tą draugą, tai jis padėjo man daug gėrio įsigyti nė kiek nepadidintomis kainomis, ir stengiasi pastoviai perleisti rastus daiktus, kurie jam atrodo neįdomūs, pirmiausia dėdamas juos į mainyk. Jis manęs net nepažinodamas, tiesiog paskolino neribotom laikui pažaisti keletą retų ir labai gerų žaidimų, kai norėjau išbandyti savo naujai įsigytą N64 konsolę.Aišku galima pasakyti ir blogų dalykų, galbūt kitomis aplinkybėmis jei bučiau susipažinęs vėliau, gal ir nenorėčiau su juo turėti reikalų, bet tai jau pasėkmė to, kas įvyko per pastaruosius kelis metus. Užtai dabar jau žinodamas, kad galima apsieiti ir be pagrindinių skelbimų kūrėjų, nenoriu turėti reikalų ir su daiktais nuo balto blizgančio audeklo, bent jau šioje srityje. Nutikus gedimui gal ir kreipsiuos, negali žinoti. O man bijoti nėra ko, aš jau verčiau liksiu be žaidimo, nei kažkam gerinsiuos. O jei su manimi elgiamasi sąžiningai aš ir stengiuos atsilyginti.

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Labai patiko straipsniukas. Daug artimų dalykų radau. Labai geras pastebėjimas: "Rinkdamas žaidimus išmokau ir naujų dalykų. Pavyzdžiui naudotis pašto paslaugomis :)) Seniau buvau labai drovus ir nemėgdavau skambinti telefonu, tačiau kontaktavimas su įvairių skelbimų autoriais privertė bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, nuo vaikų iki jų mamų, kurios sunkiai gaudosi apie ką eina kalba. Išmokau derėtis, supratau, kad dauguma kainų yra šiek tiek pataisomos."

 

Gal ReiKaz bus įdomu, kad kolekcionuoti pradėjau būtent nuo originalių PS1 žaidimų prieš gerus 7 metus. Anksčiau irgi turėjau daug žaidimų, bet piratinių. Pats esu iš tų žmonių, kurie laiko kolekcijoj tik tuos žaidimus, su kuriais dar norės žaisti. Kitus mainau/parduodu. Bet nesmerkiu tų, kurie renka visus iš eilės. Yra žmonių grupė, kuri siekia surinkti, pavyzdžiui, visą N64 kolekciją. Tai jų užsibrėžtas tikslas.

 

Taip pat visi pastebim, kad per mus ir užsienio kolekcionierius daugėja jaunų rinkėjų, kurie ilgai netempia ir meta šitą hobį. Bet teigiama čia yra tai, kad jaunoji karta jau vis tiek ima gaudytis žaidimų istorijoje. Ypač rezultatų duoda mano ir REITAVSV filmukai, o tai tik į gera.

 

Pats esu tas, kuris ieško kolekcijos pildymo visur: turguj, skelbimuose, tarp draugų, ebay. Taip pat turiu nusistatęs tam tikras kainų ribas. Dar galiu pasakyti, kad tas etapas, kai mažai ką turėjau ir teko išlaidauti truko tik kelis metus ir jau baigėsi. Dabar tik retkarčiais kažką radęs mainau ir perku. Viskas nusistovėjo savo vietose, savo kolekciją myliu, per šitą hobį susiradau nemažai dabar jau gerais tapusių draugų. Žinau, kad hobio tikrai nemesiu, nebent gyvenime nutiks koks kataklizmas (kokia vroSSija gal sugalvos pulti).

 

Ir paskutinis pastebėjimas, kad uždirbti iš senų konsolių nėra blogai, nes už gautus pinigus galima toliau didinti kolekciją beveik neinant į minusą. Žinoma, ne visada taip laimė šypsosi.

 

Tai tiek pastebėjimų ir malonu, kad mūsų daugėja!

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

 

Ir paskutinis pastebėjimas, kad uždirbti iš senų konsolių nėra blogai, nes už gautus pinigus galima toliau didinti kolekciją beveik neinant į minusą. Žinoma, ne visada taip laimė šypsosi.

 

Tai tiek pastebėjimų ir malonu, kad mūsų daugėja!

Ačiū, kad netingėjai paskaityti ir smagu, kad patiko, sėkmės ir toliau ugdant jaunimą :) Gal straipsnyje pateikiau, kad iš to užsidirbinėti yra blogai, tai savaime nėra blogai, blogai tampa tada kai pradedi tai išnaudoti. Manau jeigu esu nusistatęs ribą, už kiek pirktum ir ta riba atitinka kainą už kurią parduodi žaidimą, tada viskas gerai. Problema prasideda tada, kai turi žemas pirkimo ribas, bet labai aukštas pardavimo ribas.Tada jaunimas ir bėga, nes pamato iš arti šią problemą. Ar nemanai?

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Iš hobio uždirbti tikrai jėga, tačiau nei su seimūnais, nei su butų pirkimo bumu to nesulyginčiau. Didelio biznio iš retro stufo neišlauši, nes tai nėra būtinoji prekė. Tai tik pramoga ir nostalgiją tam jaučiančių žmonių hobis. Žinoma nekalbu apie tuos, kurie prekiauja e-bay, nes šioje srityje nedalyvauju ir uždarbių nežinau, tačiau džiaugiuosi, kad pats neturiu galimybės iš ten pirkti, kadangi kainomis pasidomiu ir tai ką matau yra nesąmonė.

Taigi, nors kai kuriais atvejais mąstome panašiai, tačiau mano kolekcionavimo ypatumai yra kitokie nei tavo. Iš pradžių švaisčiausi žaidimais kurie man nepatikdavo, ar dubliuodavosi kolekcijoje, dėdavau į skelbimus ir juos greit išpirkdavo. Galvojau: kas per biesas, kodėl juos taip graibsto... Tada pradėjau domėtis, pamačiau kitų skelbimų, kur kainos buvo keletą kartų didesnės nei mano (tarp jų buvo ir tamstos draugas). Tad pagalvojau, kodėl ir man nepakėlus kainos... Netrukus susipažinau su vienu iš didžiausių savo klientų, kuris ėmė mane pažindinti su retro pasaulio ypatumais...Tada sužinojau apie AVGN, GAME SACK, KINAMANIA ir daugelį kitų... Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad gali egzistuoti tokie įdomūs filmukai apie mano taip mėgstamus senus kompiuterinius žaidimus...Iki tol you-tube man atrodydavo kažkoks kvailių bei tuščiagalvių pramogų objektas ir niekada jos nenaudojau, bet vėliau atradau kaip tai įdomu, nes tie kūriniai palietė mano nostalgiją ir hobį, o dar vėliau net pats susikūriau kanalą.

Dabar jau nepardavinėju žaidimų, o tik mainau. Skatinu ir kitus kolekcionierius taip daryti, nes visada gerai kažką turėti mainams. Taip, suprantu, kad vis sunkiau rasti senienų, bet kas ieško tas vėliau ar anksčiau randa. Šiame hobyje nepaskubėsi, nes daug kas priklauso tiesiog nuo sėkmės. Todėl į savo kolekciją dedu ir tuos žaidimus, kurių nežaidžiu, tačiau atėjus tinkamai progai - mielai juos išmainau su tais kuriems jie įdomūs. Todėl esu aktyvus playmanijos galerijos stebėtojas, tik dėl jos čia ir esu. Kai pamatau, kad kažkas turi mano ieškomą žaidimą - pasiteirauju, ar jis tam šeimininkui svarbus ir ar nenorėtų jo mainyti į mano pasiūlytus variantus. Panašių pasiūlymų sulaukiu ir aš kai įkeliu kokią kolekcijos foto. Kaip sakei - reikia bendrauti, nes tokiu būdu galime labai puikiai papildyti savo kolekcijas norimais egzemplioriais ir išvengti "kosminių" išlaidų:)

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Nenoriu pasirodyti aršus tiesiog neturiu tiek laiko atrašinėti į niekus: pirmoje pastraipoje pats sau prieštaraujate. Antroje pastraipoje kalbate apie tai, kad jums nepatiko, kad iš jūsų pirko, todėl nusprendėte nepardavinėti, o poto smerkėtė youtube, net nesuprasdamas ir nepamėginęs jo, bet kai kažkas iš draugų pasakė, kad youtube yra gerai tada tapote youtube dalimi. Ignoruosiu suprasdamas tai kaip "užvaldė godumas". Tuomet kažkas iš draugų galėtų pasakyti kad godumas yra blogai.

Žaidimų mainams reikia turėti, bet kodėl pats juos perkate, ne tik skelbimuose, bet ir turguje ir pan, o ne vien tik mainotės? Naujas žmogus nori kažkokio žaidimo, bet jo negali įsigyti, kadangi jūs norite mainyti, jam reikia surasti atliekamą žaidimą, kurį galėtų mainyti, bet greičiausiai jo neras, nes tikimybė didelė, kad jis jau guli kažkur pas jus. Tai pasirinkimas kaip ir duotas, bet realiai jo nėra. Abejoju ar aš savo daiktų tarpe rasčiau ką pasiūlyti. Ar ne taip viskas vyksta? Ar naujokai išvis nepageidaujami, nes jūs kaip koks mafijos tėvas valdote rinką? Nieko asmeniško prieš jus neturiu, tiesiog nesuprantu, kaip tokia sistema veikia plačiau, nei kažkoks išrinktųjų draugų ratas. Nieko prieš tai taip pat neturiu, tiesiog gaila žinoti, kad tie žaidimai patenka pas kažką, jie sugrupuojami vienodais po kažkiek vienetų ir tiesiog prapuola, nebeišvysdami dienos šviesos. Mano nuomone tai kaupimas visu gražumu.

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Dažniausiai parduodu už tiek, kiek pats mokėjau. Kartais vos brangiau, bet neretai netgi dar pigiau. Yra išimtiniai atvejai, kai daiktas pasauliniu mastu labai vertingas, o Lietuvoj niekam nereikia. Pirkėjų ar mainytojų nesulaukęs čia, parduodavau ebay, bet čia reti atvejai. Kaip įsimintiniausius galiu paminėti, kad už originalų SNES pultą gaudavau 50-80lt arba už Mega Drive žaidimo Addams Family Values knygelę ir viršelį gavau 50lt. To Lietuvoj niekada nebūtų įvykę. SNES pultelių iš manęs niekas net už 20lt čia nepirkdavo (2010-2011 m.).

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

žodžiu lieku neteisingai suprastas jau antro seno vilko šioje srityje.

Na, ką padarysi - kiek asmenybių tiek ir nuomonių, tačiau labai džiugu, kad yra žmonių kurie ir teisingai supranta, o kas svarbiausia - jų tarpe yra ir naujokų^^,)

Tegyvuoja retro paveldas!

Peace! :D

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Jo straipsnis tikrai geras, sukele ivairiu minciu.. Na, bet as nerasinesiu cia rasineliu, o pasakysiu savo nuomone i temos antrastes klausima- Pradeti dabar rinkti retro kolekcija? Man atrodo jau per velu startuoti nuo nulio, nuo pat pradziu. Testi toliau ta reikala reiketu kas jau pradzia pries kelis metus pasidares buvo.

 

As asmeniskai nuo pat 12 metu turejau bent kazkokia konsole, arba kelias, zaidimu kruva. Kiek visko ismetes ar atidaves, pardaves esu.. (dabar gailiuosi). Renku tik tas konsoles ir ju zaidimus kuriu kazkada neteko ciupineti, nes LT retenybe buvo, kaip pvz;- visi zino kas yra ps2, bet ne kiekvienas sega dreamcast ciupinejo, xbox, nors tos pacios kartos konsoles, zaidimai.. Reikia atsigriebti uz kazka prarasto, susipazinti is naujo su senais zaidimais nebandytais.. :)

 

Kai tik randu laisvo laiko, ypac savaitgaliais, atostogos, biuletenis, zaidziu ivairiausius zaidimus ant ivairiausiu konsoliu, nieks pas mane nestovi ir nedulka. Viena diena, turbut po daug metu mano vaikai ta mano kolekcija ismes i siuksliu konteineri (turbut ir jusu kolekcijai tas pats gresia :) ), arba parduos kam nors, nezinosi kaip ten bus, bet yra kaip yra..

 

Skelbimuose nesedziu, malonu kad bendraminciai pries dedami skelbima man zinute paraso, ar tau reikia to ar ano.. ReitavsV tikrai patikimas pardavejas, nestumk apie jo baltas paklodes, pas ji kiek ka emiau daigtai blizgantys, perrinkti, kaip naujai gime. Kaina atitinka kokybe, uz pigiau tris kartus tektu imti turguj ar kur kitur ciut ne is pelkes. Zaidimu nespaudzia duoda pasidziaugti, apie Rayman tik geri atsiliepimai..

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Patiko rašliava, patarimai. Pats žaidimų/konsolių kolekcinimu užsiimu apie 9~ metus, pradėjau nuo PS2 įsigyjimo ir pirmo žaidimo Gran Turismo 4 ^^ geri laikai pamenu buvo, nes sukelia nostalgija : ) Pats perku, tik tai ką noriu pats pažaisti ir kas man yra įdomu, pvz. neperku žaidimo, nors jo kaina ir 1 svaras, nes žinau, kad tikrai jo net neišbandyčiau. Atvirai pripažinsiu, kad turiu daugiau žaidimų neišbandytų, nei išbandytų, bet kiekvienas žaidimas laukia savo eilės, nes negali iš 600~ žaidimų visus išmėginti ir tuo labiau pereiti, nes laiko stoka daro savo, bet esu kaip minėjau įsigyjęs žaidimus, kuriuos noriu sužaisti. Dažniausiai ieškau žaidimų online parduotuvėse, nes gali nusipirkti ir ženkliai mažesne kaina (išpardavimai, pre-owned), perku ir iš skelbimų, tačiau daugelio pasiūlytos kainos neatitinka realybės. Pvz. yra puslapis Chilloutgames.co.uk kur pardavinėjami pre-owned žaidimai, tai kainos kai kurių žaidimų mano galva absurdiškos (kaip ir ebay), ieškau jau ilga laika Chrono Trigger NDS versijos, pasiruošęs mokėti apie 20~ svarų už kopiją, tačiau ją dažniausiai pardavinėja už 35~40 svarų.

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

aš taip kai pasižiūriu, tai džiaugiuosi, kad nesu toks žmogus, kuris taip kolekcionuoti gali. tiesiog neturiu noro laiko ir pinigų tam skirti. tačiau ką kolekcionuoju, nors labiau tai tiktų pavadiniti apsidraudimu, tai turiu tris PS1 konsoles, n joystikų, atminties kortų. čia tarsi juodai dienai kaupiu, jeigu kada nors suges, kad ateityje nebūtų dar sunkiau gauti.

 

tai iš esmės ir kaupiu sony konsoles ir joystikus.

 

retro stuff emuliuoju ir negaliu būti laimingesnis. like real stuff on stredoids (HD vaizdas, seivai).

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Aš nesu kolekcionierius ir neplanuoju tapti. Nes tai reikalauja visgi ne visai mažų išlaidų, plius vietos namie reik. Na o pavartyti rankose ir pažaisti retro konsolėmis stengiuos visada, todėl vis pro rankas praeina tam tikru laiko momentu tai viena tai kita konsolė ar žaidimas, paturiu ir dažniausiai leidžiu toliau, kitiems džiaugsmą teikti :) ką pasilaikau ilgiau tai kaip ir Impaler, turiu ps1, ps2, kadangi milžiniškos žaidimų bibliotekos šioms konsolėms ir dar yra ir bus ką žaisti labai ilgai.

 

Žodžiu esu žaidėjas, ne kolekcionierius. Be to kažkaip ir nejaučiu jokios nostalgijos hardwarui, kurio nebuvo mano akiratyje vaikystėje ir pan. Buvo žinoma zhilitonai :) Tai kažkaip ir mielai kokią geltoną disketę pamatęs iš tų laikų mėgtų žaidimų priglaudžiu, tačiau irgi nėra siekiamybė jų daug pririnkti ar medžioti aktyviai.Labiau domina patys žaidimai o ne fizinis informacijos nešėjas, tarkime disketė nebūtinai turi būti atkeliavusi iš "tų laikų" :) Sueina ir dabar kinų lipdomi rinkiniai ten tipo 198 in 1 ir panašiai...

 

O dėl pradėjimo rinkti dabar tai aišku matosi kad šis hobis kažkiek gal "išsigimsta", matyt youtuberiai kalti dėl to, kad išpūtė retro žaidimų kolekcinimą iki jau nebenormalių ir kainų.. Na manau su laiku kažkiek atbyrės tokių kurie kolekcionuot ėmėsi nes tai kaip ir madinga šiai dienai, liks tikri hardcorininkai, kuriems tas dalykas išties reiškia daug daugiau nei tik įmesti į tubą pasigyrimui kokį nors ten mega turbo radinį blusų turguje nugriebtą pusvelčiui :)

 

Manau visame kame turi būti saikas ir kolekcionieriai kurie tarpusavyje elgiasi garbingai, o ne stengiasi "nuskalbti" vienas kitą, tikrai gali turėti šaiame procese ir daug malonių akimirkų ir smagaus bendravimo.

 

Turbūt pradedant kolekcionuoti dabar, naujokas turėtų jau pasvarstyti, pažiūrėti ar tas hobis elementariai pagal kišenę, nes nepanašu kad kainos kris, jos tik kils. Ir tie žaidimai kurie dar šiai dienai dėl nepakankamo senumo yra sąlyginai pigūs, kažkada irgi matyt šoktels.

 

Sėkmės visiems šiam linksmam užsiėmime ir neperkąskit vieni kitiem sprandų :)

 

dėkuj už skaitymą :)

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Labas retromanai :)

Pradejau kaupti viska kas susije su PlayStation 1 ir 2. 3.4 nemano kisenei :D

Turguje karts nuo karto aptinku orginaliu zaidimu po 5Lt manau kad tai gera kaina :)

Rinkti uzsikabinau is Konsoliaus apzvalgu,bet atsiribojau su Playstation :)

tad sekmes visiems rinkti ir kolekciuonuoti :)

Beje ačiū už puikius patarimus :) 

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Noriu paprieštarauti, kolekcionuoju maždaug 2 mėnesius, gal žaidimų kiekis ar jų pavadinimai nėra įspūdingi, bet savo asmeninę nuomonę susidariau nesenai, todėl tik dabar atsakysiu. Iš skelbimų susirinkau nemažai žaidimų, kelias konsoles, kolekcines figūreles, kurios yra kolekcijoje. Dauguma žmonių, kurie deda skelbimus nenusimano kainos ir parduoda pigiai (ne taip pigiai, kaip turguose, bet palyginus su ebay ir pan.), o iš skelbimų perku nemažai, nes žinau, kad kuo toliau, tuo žaidimai brangs, ir kas turi dideles kolekcijas, susikraus nemažai turtų (tai beveik neturi įtakos, dėl ko aš pradėjau kolekcionuoti). Dar noriu prieštarauti dėl kaupikų, pažįstu vieną žmogų, kuris perka viską ką mato, vienas iš jų nori surinkti visą ps2 kolekciją (Atrodo neįmanoma :D), tai kaip jam, pasakyk man, nerinkti viska ką mato? Taip, dėl perpardavinėtojų kitas reikalas, užkelia kainas kaip reikalas, bet ar tas taip į akis krenta, kad pykt reik? Žmonės nori užsidirbt, yra kas perka, kas turi daug pinigų, nematau nieko blogo.

 

O dabar apie mane :D Nesenai supratau, kad ne playstation, o nintendo mano stichija ir jei dabar reikėtų rinktis next gen konsolę, turbūt būčiau ėmęs wii u, o ne ps4, bet ps4 vistiek nesigailiu savo pasirinkimu. Žaidimus perku įvairiai, nepagailiu pinigų, jei matau neblogą pasiūlymą, dėl to labai gailiuosi, nes išleidau tikrai nemažai, bet užtat einu link savo pagrindinio tikslo - Turėti didžiausią nintendo kolekciją Lietuvoje :D Beprotiškas tikslas :D

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Geras straipsnis, gaila mazakai kas toki beparaso. Noreciau paanalizuoti zaidimu istorija lietuvoje. Kadangi kolekcionieriai dazniausiai renka tik originalus (kai kurie renka ir piratinius, na dar kartridzus pateisint galima, bet kolekcionuoti piratinius diskus tai ce kaip rudeniniu lapu prisirinkt), situacija prasta. Nes lietuvoje originalu nebuvo nuo pat zaidimu kulturos pradzios, nors ir siai dienai neperkamu originaliu zaidimu labai mazas procentas. Konsoles irgi buvo ne visos NES klonai, Sega Mega Drive, N64, PS1 kitu ankstesniu tik vienetai. Taigi zmones lietuvoje zaide vos ant keletos populiariu konsoliu bet pagrinde piratinius zaidimus. Tat gi is tu laiku jokio lietuvisko paveldo kolekcionieriams neliko. Nieks ish "skladuko" neistrauks nereikalingo NES zaidimo ir neides jo pardavimui. Taigi diziausi originaliu zaidimu saltiniai atsirado su sendaikciais ir skudurais is uzsienio. Aisku galima prikti is uzsienio, bet zaidimas kurio kaina 3-4Eur pabrangsta dvigubai nes prisideda siuntimas. Tai va kolekcionieriu salygos lietuvoi iskreiptos, kainos irgi iskreiptos nes skuduryne pardavejai kaip supratau sauna is lempos. Zmones ima ta ka randa, daznai tuosia zaidimuose verte mato tik maza grupele zmoniu, todel viskas susitelkia keliose rankose. Uzsieny retro kultura kita, zaidimu pasirinkimas didelis, didzioji dalis yra originalai. Zaidimai vertinimi labiau, pusvelciui nieko nenupirksi, maza kaina buna tik del dideles pasiulos. Kiekvienas netgi mazas miestelis turi isskirtinai zaidimu parduotuves, kuriose visada yra retro skiltis. Zaidimai dazniausiai vertinami pagal ju retuma. Gal sitie mano pastebejimai pades suprasti kodel taip yra, ir kaip bus ateity. Amiga Forever!

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Nereikia cia ant to blizgancio audeklo stumti, kartais tas zmogus netik kad neparduoda nemaino bet padovanoja reikiama daikta, as asmeniskai bitplakio net nemates ir nepazystu, bet kai man reikejo vieno daikto is jo ir neturejau nieko mainams tai kalbos net nebuvo apie pinigus tiesiog is nepazystamo zmogaus sulaukiau dovanos. Taip kad ner cia ko briedus rasinet apie zmones kuriu nepazysti

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Visgi kuo ilgiau kolekcionuoju tuo didesne patirtis atsiranda, ir kuo toliau tuo absurdiskas straipsnio turinys man atrodo. Straipsnis geras tuo kad jis yra didelis, jis yra vienintelis, ir jis yra agresyvus. Retro tema lietuviskai paskaityti visai nera ka, taigi noreciau pakritikuot isvardintus patarimus:

1. Nepasidaryk gobšus, neskubėk, nenorėk visko įsigyti per naktį ir gerbk kitus gerbtinus kolekcionierius.

 

-Nesuprantu apie koky gobsuma kalbama, buti gobsiu zaidimam isleisti visus pinigus ir nupirkti visus lietuvos retro zaidimus, ar buti gobsiu neleisti pinigu ir nepirkti nieko? Ir nezinau kuriam retromanui sauna noras viska isigyti per nakti.

2. Pastebėjau, kad kolekcijos dydis nemažai priklauso nuo gyvenamosios vietos. Pasidomėk, kurie sendaikčių turgūs yra arčiausiai tavo gyvenamosios vietos. Tai turėtų būti pagrindinis tavo lobių šaltinis

 

- Kolekcijos dydis dazniausiai priklauso, nuo tavo aistros tam pomegiui, finansine padetis turi irgi didele itaka. Jei tau tikrai patinka kolkecionuoti tu naturaliai aplankysi visas arti ir net toli esancias vietas kur potencialiai gali rast kazka idomaus. Jieskojimas internete irgi labai svarbu.

 

3. Nepasiduok, jei tame turguje, nerasi nieko 5 kartus iš eilės, galbūt rasi šeštąjį. Tavo išsvajota SEGA ar Nintendo nebūtinai turi laukti tavęs išskėstomis rankomis.

 

- Kaip taisykle sansas labai minimalus rasti turguj ar panasioj vietoj butent tai ko istikro labai noretum. Tikrint tokias vietas reiktu perjodiskai, nes rast tikrai galima, daugiau ar maziau idomiu dalyku. Butent tuo man labai azartiskas sitas hobis.

4. Puikios ir pigios konsolės pradžiai - PS1 ir Sega Mega Drive 2, tik nepirk jų nuo blizgančio balto audeklo per skelbimą, o kantriai ieškok turguje. Aš už savo PS1 mokėjau 20lt, psOne - 20lt, pernai Sega Mega Drive 2 pirkau uz 5 lt, visur buvo pilnas komplektas.

 

- Neverta pirkti tai kas tau nepatinka vien del to kad tai pigu!!! Blogas pavyzdys, geriau maziau, brangesniu, bet tikrai tau mielu sirdziai daiktu. Na aisku lietuviu pasamonei tas pigumo noras slypi, sunkoka su tuo visiem. 

5. Laikykis tam tikros sumos už kiek gali pirkti žaidimą ir būk kantrus. Įsivesk taisyklę: neperku žaidimų kurie kainuoja daugiau 20lt. Iš patirties: pirkau Super Mario Sunshine žaidimą už 50lt, nes labai norėjau jį pažaisti. Po pusmečio jų atsirado daugiau už gerokai mažesnę kainą. Be abejo man tas žaidimas buvo vertas pinigų, nes suteikė daugybė valandų linksmybių, todėl nieko nesigailiu, bet pamoka tokia.

 

- Laikytis kazkokios sumos yra visiskas briedas, gali skirt tam tikra biudzeta menesiui, kartais pirkt viena brangu, kartai geriau daigiau pigesniu. O seile varvint i brangu norima zaidima, ir laukt stabuklo kad galbut rasi, galbut kazkada uz keliu metu, galbut kazkokiam skuduryne, tai greiciausiai tu taip ir liksi be to zaidimo. Nes laikeisi taisykles 5. 

6. Ieškok dėvetų drabužių parduotuvėse, komisuose, labdarynuose.

 

-  Ce kaip ir nieko naujo nepasakyta, tinka pirma taisykle. Ieskoti reikia visur, su patirtim randi vis daugiau vietu kur galima rasti tai ko tau reikia, tai tiek.

7. Atsiskaitant ir parduodant internetu laikykis paprastos taisyklės. Pirmą atliekamas pinigų pervedimas, pervedimui įvykus išsiunčiami daiktai. Nesiųsk pirmas daiktų kitam, ir neprašyk daiktų iš kitų neturėdamas pinigų ir problemų neturėtų kilti.

 

- Irgi visiskai briedovas patarimas, ce kur taip pirma siuncia daikta paskui pinigus moki???? Paprasytu kas manes pirma daikto, paskui pinigus moketu, siusciau as toki pirkeja toliau. 

 

Kolkas neliesiu tos temos kaip kaupiku, perpardavinetoju nemegimas, bet apie tai irgi turiu ka pasakyti.

Tikiuosi autorius kada nors perskaitys, nes idomus turetu buti zmogus, gaila visai nebeaktyvus forume. Taipogi laikiu ir kitu retromanu komentaru ta tema.

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Komentuojant profesoriaus mintis, kai kurias stadijas teko išgyventi pačiam, bet dabar pilnai pritariu Jeisonui. Tik 7 punktą supratai ne taip. Jis būtent ir turėjo minty, kad pirma pinigai, o tik paskui daiktas. Kiek žinau, profesorius dabar keliauja po Italiją ir turbūt grįš tik kitais metais. Tai kartais ten užtinka ir retro žaidimų parduotuvių. Šiaip tai manau jei esi dirbantis žmogus ir laikai save tikru kolekcionierium, tai gali sau leisti kartais ir nusipirkti kažką, ko tau tikrai labai norisi. Bet tokių Lietuvoj labai labai mažai žinau. Aišku, mano situacija tokia, kad dar atlieka pramogoms finansų, bet visgi nemažai jaunų žmonių Lietuvoj sunkiai gali sau leisti net ir nedidelį išlaidavimą, ypač jeigu nuomojasi būstą. Bet galutiniam variante čia labiau požiūrio, o ne finansų klausimas.

Dalintis šiuo komentaru


Nuoroda į pranešimą

Svečias
Parašykite komentarą...

×   Įdėta kaip raiškusis tekstas.   Įdėti kaip grynąjį tekstą

  Only 75 emoji are allowed.

×   Nuorodos turinys įdėtas automatiškai.   Rodyti kaip įprastą nuorodą

×   Jūsų anksčiau įrašytas turinys buvo atkurtas.   Išvalyti redaktorių

×   You cannot paste images directly. Upload or insert images from URL.